Dunda būgnai, varpai gaudžia...

Susitelkusi naktis

Prieš tolybių virsmą

Kaip žmogaus akla širdis

Laukimu pavirsta.

 

Tas paskirtas mūsų žingsnis

Nepaguodžiamas ir laisvas,

Nenusakomas lyg laikas

Nuo kalnų ledynų gimsta.

 

Šiauro vėjo atganytas

Aušroje nužiestas

Sniego rankų aptaisytas

Šis Kalėdų rytas.

 

***

Nužengs takais ir mes su jais

Kaip metai gailestingi,

Suspaus baltai žiemos delnai

Laukų godas ir viltį.

 

Čia kiltų saulė kaip diena

Apėjus laiko ribą

Ir mes su ja kasdien greta

Vis amžinai nuklydę...

 

Nebūtų kelio per Tave

Į Viešpatį Aukštingą,

Jeigu negimęs su žvaigžde

Šioj žemėj nuodėmingoj.

 

Bet braižo mums dangaus krantus

Ir skelbia džiugią žinią

Užgimęs vėl Žmogaus Sūnus

Tą gruodžio naktį ilgą.

 

***

Žvilga ežeras pralietas

Nuojautos ižu,

Žvelgia mėnuo papenėtas

Šerkšno pieneliu.

 

Suoks miškai kažką regėję

Krentančiu dangum,

Degs laukai nuo gruodo mėlio

Klupdami sniegu.

 

Eis atrast aušros skelbėjai

Praneštą žvaigždžių

Dievo Sūnų – Atpirkėją

Vargstančių žmonių.

 

Dunda būgnai, varpai gaudžia,

Sveikina visus,

Vėl sulaukusius Kalėdų

Ir Naujus metus!