.jpg)
„Taip, jie matys Viešpaties šlovę ir Dievo didybę“ (Iz 35, 2).
Kaip ir daugumoje dykumų, Mojavio dykumoje galima pamatyti smėlio kopas, išdžiūvusius kanjonus, kalvas ir kalnus. Tačiau amerikiečių biologas Edmundas Jegeris (Edmund Jaeger) pastebėjo, kad kas kelerius metus, dėl gausaus lietaus, dykuma pražysta. „Galima pamatyti tokią gausybę gėlių, kad praktiškai visas smėlis ir žvyras pasislepia po ryškia žiedų staltiese“. Bet pritrenkiantis Mojavio dykumos žydėjimas būna ne kiekvienais metais. Tyrinėtojai sako, kad, kol gėlės užklos dykumą ryškiomis spalvomis, išdžiūvusi žemė reikiamu metu turi būti pagirdyta liūčių ir sušildyta saulės.
Tai, jog Dievas suteikia dykumai gyvybę, nepaisant jos sausringų sąlygų, man primena pranašą Izaiją. Po žinios apie veikiai visas tautas ištiksiantį Dievo teismą, Izaijas pasidalino viltį teikiančiu regėjimu (Iz 35 skyrius). Aprašydamas ateitį, kurios metu Dievas sukurs tobulą tvarką, pranašas sako: „Tyrai ir dykumos džiūgaus, stepės pražys pievų gėlėmis“ (Iz 35, 1). Jis sako, kad išgelbėti žmonės įeis į Jo Karalystę „giedodami; amžina linksmybė vainikuos jų galvas. Jie džiaugsis ir linksminsis, vaitojimo ir dūsavimo nebebus“ (Iz 35, 10).
Turėdami Dievo pažadais patvirtintą amžiną ateitį, mes galime pasitikėti Juo ir patirdami sausros bei liūčių sezonus. Įsišakniję Jo meilėje, mes galima augti ir žydėti bei panašėti į Jį, kol Jėzus sugrįš tinkamu laiku ir tobulai viską sutvarkys.
Kokias audras jūs patyrėte savo gyvenime? Kaip Dievas atskleidžia jums savo buvimą šalia? Pažvelkite! Jis yra šalia!
Mylintis Tėve, dėkoju, kad Tu esi pažadėjęs būti su mumis ir padėti mums augti, nepaisant audringų mūsų gyvenimo laikotarpių.
http://jezus.lt/news/1847/15/Dykumos-%c5%beyd%c4%97jimas/
