„...Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių“.
Mato 1,21
Daugelis, paklausti kaip suvokia išgelbėjimą, atsakytų: „Tai reiškia būti išgelbėtam iš pragaro ir patekti į dangų“. Tai viena iš išgelbėjimo pasekmių, bet toli gražu ne vienintelė. Tiesa, kad Viešpats Jėzus Kristus gelbsti visus savo žmones nuo ateinančios rūstybės, Jis gelbsti nuo baimingo pasmerkimo, į kurį jie patenka dėl nuodėmių, bet Jo triumfas neapsiriboja vien tik tuo. Jis gelbsti žmones iš jų nuodėmių. Koks nuostabus šis išlaisvinimas iš mūsų pikčiausių priešų! Kur Kristus gelbsti, ten Jis nuverčia nuo sosto šėtoną ir nebeleidžia jam ilgiau viešpatauti. Nė vienas žmogus nėra nuoširdus krikščionis, jei nuodėmė valdo jo mirtingą kūną. Nuodėmė bus mumyse tol, kol dvasia neįeis į šlovę, bet nuodėmė neturi viešpatauti. Mumyse vyks grumtynės dėl valdžios, geismas kovos prieš naują Dievo duotą įstatymą ir širdį, bet nuodėmė niekada neįgaus visos valdžios ir netaps vienvaldžiu mūsų prigimties valdovu. Širdyje viešpataus Kristus, o nuodėmė bus marinama. Liūtas iš Judo giminės laimės, o drakonas bus išmestas laukan.
Išpažinėjau, ar nuodėmė neturi valdžios tavo gyvenime? Jei tavo gyvenimas nešventas – tavo širdis neatgimusi, o jei ji neatgimusi, tai tu nesi išgelbėtas. Jei Gelbėtojas tavęs nepašventino, neatgimdė, nesuteikė tau neapykantos nuodėmei ir šventumo troškimo, Jis nėra tavo Gelbėtojas. Malonė, kuri nepakeičia žmogaus į gera, yra bevertė klastotė. Kristus gelbsti žmones ne tik iš jų nuodėmių, bet ir nuo jų. „Be šventumo nė vienas nematys Viešpaties“. „Te kiekvienas, kuris vadinamas Kristaus vardu, traukiasi nuo nedorybių“. Jei nesame išgelbėti iš nuodėmių, kaip galime būti laikomi Jo žmonėmis.
Viešpatie, išgelbėk mane nuo visokio blogio, ir te aš pagarbinsiu savo Gelbėtoją.
Iš C. H. Spurgeon knygos „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.
_64x64_9de.jpg)
