Tiktai grįždami pas mane ir ilsėdamiesi manyje būsite išgelbėti; ramybė ir pasitikėjimas – jūsų jėga. Izaijo 30, 15 (Laisvas vertimas)
Tau reikia Dievo. Galbūt iš širdies gelmių iškyla nusivylimas, tas gilus, nepripažintas Dievo artumo ir Jo aprūpinimo ilgesys. Bėda ta, kad tu be paliovos grumiesi su Juo ir iš paskutiniųjų visas problemas stengiesi išnarplioti pats, asvo jėgomis. Kai viskas gyvenime susiklosto ne taip, kaip tikėjaisi, tavo tikėjimas ima šlubuoti.
Bičiuli, tau nebūtina įsitempti, kad būtum „pakankamai geras“, ar viską daryti idealiai, kad pereitum išbandymus ar įtiktum Dievui. Priešingai, kova, kurią jauti savo viduje, kyla dėl to, kad atsisakai ilsėtis Dieve ir atsiduoti Jo rūpesčiui.
Suprask, Tėvas tave myli tokį, koks esi, ir nori, kad visiškai Juo pasikliautum. Tu nieko nepadarysi, kad Jis tave mylėtų dar labiau negu myli. Ir jokia tavo klaida neprivers Jo mažiau tavimi rūpintis. Jo atsidavimas yra visiškas, tobulas, besąlygiškas.
Taigi sugrįšk pas Dievą. Nusilenk Viešpaties išminčiai ir paklusk Jo įsakymams. Leisk Jam būti nesvyruojančia tavo tvirtybe. Ilsėkis Jame, ir Jis atvers tau prieš akis nuostabų kelią.
Viešpatie, man reikia Tavęs. Meldžiu, pamokyk nurimti ir ilsėtis Tavyje. Amen.
Jo artume... drąsiai ilsėkis.
Čarlzas F. Stenlis „Jo artume... 365 mintys“






_64x64_9de.jpg)





