„[...] jūs visi suklupsite...“ (Mato 26, 31; NKJV)
Vakarą prieš mirtį Jėzus kalbėjo: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: Ištiksiu piemenį, ir avių kaimenė išsisklaidys. O kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją“ (Mato 26, 31–32). Pagalvok apie tai! Jei mokiniai, kurie vaikščiojo su Jėzumi pusketvirtų metų, kalbėdami su Juo, klausydamiesi Jo pamokslų, matydami Jo stebuklus, galėjo Juo pasipiktinti, tai šitaip suklupti gali bet kuris iš mūsų. Jėzus teigė: „[...] jūs visi manimi pasipiktinsite,“ bet Petras, aišku, tuo nepatikėjo. Jis sušuko: „Jei net visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu!“ (Mato 26, 33).
Tie žodžiai: „Net jei visi...“ Kaip pasipūtėliška. „[...] aš niekuomet nepasipiktinsiu!“ Koks užtikrintumas savo jėgomis. Petras labai kliovėsi savo jėgomis, bet vieną gražią dieną jos išseko. Jėzus tą žinojo. Jis sakė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų; o tu sutvirtėjęs stiprink brolius!“ (Luko 22, 31–32). Šėtonas puolė, Petras buvo išmėgintas. Bet šėtonas negalėjo pasiglemžti Petro. Kodėl? Ar todėl, kad Petras buvo stiprus? Ne, dėl to, kad stiprus buvo Jėzus. „Bet aš meldžiuosi už tave...“
Kaip nuostabu: Jėzus meldžiasi ir už tave. Biblijoje skaitome tokius Jo žodžius: „Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu, kurį esi man davęs, kad jie būtų viena kaip ir mes. Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės…“ (Jono 17, 11. 20). Kaip manai, ar Dievas atsilieps į Kristaus maldą tavo labui? Be jokios abejonės!
DIENOS MALDA
Brangus Dieve, dėkoju, kad nesu paliktas likimo valiai, kad Kristus nuolat meldžiasi už mane ir palaiko. Jei šiandien suklupčiau, padėk man atsikelti ir eiti toliau.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieju šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
