„[...] VIEŠPAČIUI patiko padaryti jus sau tauta.”
1 Samuelio 12, 22
Kai jautiesi nuo visų atskirtas, apleistas, nesuprastas ar nepageidaujamas, atmink, kokia didžia meile tave pamilo Jėzus. Jis visuomet traukia tave prie savęs, į savo artumą, siekdamas priminti, kaip stipriai Jam rūpi.
Kaip tuo patikėti? Savo ištikimybę Jis atskleidžia per visa žmonijos istoriją. Senajame Testamente skaitome, kaip Viešpats nuolatos tiesdavo ranką savajai tautai ir jai apsireikšdavo. Jis trokšta draugystės ir nuoširdaus bendravimo su kiekvienu, kas atsiliepia į Jo kvietimą.
Skaitydami Naująjį Testamentą pastebime, kad Jėzus puikiai žinojo, ką reiškė vienatvė. Bet Jis taip pat žinojo, ką reiškia paguoda, kai visi nusisuka ir apleidžia (žr. Jono 16, 32).
Bičiuli, tu nepaprastai rūpi Viešpačiui. Žinok, Jis yra šalia, arčiau, nei įsivaizduoji. Nors kartais gali pasijusti vienišas, iš tikrųjų niekada nesi vienas. Jėzus yra tas Bičiulis, kuris niekur nuo tavęs nesitrauks, visuomet pasiliks šalia, nes Jis yra „tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“ (Hebrajams 13, 8).
Viešpatie Jėzau, dėkoju už paguodą, kad niekada nesu vienas, – Tu visuomet su manimi. Amen.
Jo artume... tepaguodžia tave Viešpaties draugystė.
/Č. F. Stenlis/
_64x64_9de.jpg)
