Jis – meilės Viešpats

 „Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo,ir visi bėgo Jį pasveikinti“ (Morkaus 9, 15).

Kokie skirtingi Jėzus ir Mozė! Kai Horebo pranašas keturiasdešimt dienų buvo praleidęs ant kalno, jis taip švytėjo šlove, kad turėjo užsileisti gobtuvą, nes žmonės negalėjo žiūrėti į jo spindintį veidą. Bet mūsų Gelbėtojas yra kitoks. Jo šlovė buvo dar didesnė nei Mozės, bet neparašyta, kad žmonės buvo jos apakinti. Jie buvo nustebę ir visi bėgo Jį pasveikinti. Įstatymo šlovė atstumia, o daug didesnė Jėzaus šlovė – traukia. Jėzus šventas ir teisus, bet Jo tyrume tiek daug malonės ir tiesos, kad nusidėjėlius traukia Jo gerumas, ir jie bėga pas Jį nustebinti Jo meilės, sveikina Jį, tampa Jo mokiniais, o Jis tampa jų gyvenimo Viešpačiu ir Šeimininku. Skaitytojau, galbūt tave apakino stulbinanti Dievo Įstatymo šlovė. Tu sąžinėje jauti jo reikalavimus, bet negali jų įvykdyti. Ne todėl, kad Įstatymas blogas; atvirkščiai, tu jauti jam gilią pagarbą. Bet jis nenuveda tavęs prie Dievo, o širdis dar labiau užkietėja ir nusivilia. Nuvarginta širdie! Nukreipk žvilgsnį nuo atstumiančios Mozės šlovės į Jėzų, kuris žėri patrauklesne šlove. Žvelk į Jo kraujuojančias žaizdas ir erškėčiais vainikuotą galvą! Jis – Dievo Sūnus, todėl galingesnis už Mozę, bet Jis – meilės Viešpats, todėl daug švelnesnis už Įstatymo davėją. Ant Jo krito Dievo rūstybė, ir Jo mirtis apreiškė Dievo teisingumą labiau nei Sinajaus liepsnos. Teisingumas dabar patenkintas ir per Jėzų sergsti tikinčiuosius. Nusidėjėli, pažvelk į kraujuojantį Gelbėtoją; pajutęs Jo meilės žavesį, bėk prie Jo ir būsi išgelbėtas.

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.

Rugpjūčio 26 d. Vakaras

 

Bendrinti: