.jpg)
„Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne!“ (Mato 25, 21)
Žmogus nesprendžia, kada jam į šį pasaulį ateiti ir kada iš jo išeiti. Tačiau jis renkasi, ką po savęs paliks. Ką tu paliksi? Už ką tave minės ateities kartos?
Būdamas penkerių Mocartas jau parašė kūrinuką klavesinui. Dar neturėdamas dešimties, jis spėjo sukurti keletą sonatų smuikui ir iš atminties pagrodavo geriausius Hendelio ir Bacho kūrinius. Neilgai trukus po savo dvyliktojo gimtadienio Mocartas parašė pirmąją savo operą ir dirigavo ją atliekant. Jis gavo garbės koncertmeisterio vardą Zalcburgo simfoniniame orkestre ir po kelerių metų jau buvo vadinamas Zalcburgo pasididžiavimu.
Mocartas mirė sulaukęs vos trisdešimt penkerių metų amžiaus. Jis paliko mums 48 simfonijas, 47 arijas, duetus, kvartetus su orkestro akompanimentu ir daugiau kaip tuziną operų. Iš viso jis sukūrė apie 600 originalių muzikinių kompozicijų.
Nors jo palikimas toks gausus, tikriausiai nustebsi sužinojęs, kad Mocartas didžiąją gyvenimo dalį pragyveno skurde ir mirė niekam nežinant. Ligota jo našlė, matyt, pati neturėjo jėgų gedėti, todėl atrodė abejinga vyro netekčiai. Į šermenis bažnyčioje atėjo vos saujelė bičiulių, tačiau palydėti karstą į kapines pabūgo dėl staiga kilusios vėtros. Iki šios dienos sunku nustatyti, kur tiksliai atgulė šis didis kompozitorius, nes buvo palaidotas bendrame kape. Jo amžino atilsio vietos nežymi jokia koplyčia ar paminklas.
Tačiau kas šiandien garsina Mocartą? Jo palikimas – muzika! Jo kūriniai, kurie nepaprastai praturtino mūsų gyvenimą. Jei gyvenime galvosi tik apie save, tau išėjus niekas tavęs per daug nepasiges. Atrask gyvenime tikslą, kuris būtų didesnis už tave, kuris gyvuotų, net ir tau išėjus, ir atsiduok jam. Nepalik vien tik testamento, palik tikrą palikimą – išpildytą Dievo valią.
Ačiū Viešpatie, kad kvieti mane į savo darbo lauką, kurio vaisiai išlieka per amžius!
/Bob & Debby Gass/
