„Tai kas gi tu?“ (Jono 1, 22)
Paklaustas, kas esąs, Jonas Krikštytojas atsakė: „Aš – tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią!“ (Jono 1, 23). Kurį laiką pasiklausę Jono jo mokiniai vėliau nusekė paskui Kristų. Ir Jonas dėl to visai nepyko ir neliūdėjo, nes jis žinojo, kam buvo pašauktas.
Gyvenime visuomet būna laikotarpis, kai žmogus išmėgina daugelį įvairių dalykų, norėdamas atrasti savo kelią. Tačiau kuriuo nors metu šis laikotarpis turi pasibaigti, žmogus turi atrasti, kam yra Dievo pašauktas, ir tam pasišvęsti. Akivaizdu, kad apaštalas Paulius nebuvo itin puikus oratorius. Štai ką jis sako apie save: „Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai [t. y. labai paprastas]...“ (1 Korintiečiams 2, 3–4). Bet tai, ko Pauliui trūko kaip kalbėtojui, nestigo kaip rašytojui. Perskaitę jo raštus žmonės įsikvėpdavo pamokslauti. Pauliaus raštai alsuoja galinga jėga. Jis tai žinojo, todėl net ir kalėjime reikalaudavo ne advokato ar gurmaniško maisto, o popieriaus, kad galėtų toliau rašyti. Šis apaštalas rašė iki pat gyvenimo galo. Jo laiškų dėka ir šiandien keičiasi žmonių gyvenimas. Tai bent palikimas! Ir tai tik dėl to, kad vienas žmogus atrado savo pašaukimą ir nuoširdžiai jam pasišventė.
O tu ar jau esi atradęs savo pašaukimą? Ar atsidėjęs vykdai jį? Rašytojas Bernardas Šo rašo: „Man gyvenimas – tai ne tirpstanti žvakė, o veikiau stebuklingas deglas, patekęs man į rankas akimirkai, ir aš stengiuosi, kad jis įsiliepsnotų kuo ryškiau pirma, nei perduosiu jį ateinančioms kartoms.“
DIENOS MALDA
Viešpatie, dėkoju, kad iš anksto numatei man darbus, kuriuos turiu atlikti. Noriu leistis per gyvenimą kartu su Tavimi į jaudinančią atradimų kelionę. Vesk mano žingsnius. Amen.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
