Įkaitęs, tvankus oras nuo pat ryto, dangaus begalinė giedruma; rugpjūtis, vasaros pabaiga, rytinė mano malda. Šalia – išvykai būtini daiktai kuprinėje; laukiu kelionės į Vilniaus bažnyčios bendruomenės išvyką.
Kelionė užtrunka, važiuojame atdarais langais, tvankuma kepina pravažiuojamus sausros apimtus laukus, miškus, skersvėjis gaivina sėdinčius automobilio viduje. Akys sąmoningai žvalgosi po virtualų žemėlapį išmaniajame telefone, ieškodamos tinkamo kelio, mėgaujasi nepažįstamų vietovių pavadinimais. Vidurio Lietuva: Bartkuškis, Upninkai, Kėdainiai, Šventybrastis, Šėta, Surviliškis. Gojaus kaimas, sodyba „Gojaus atgaiva“. Čia jau trečius metus vasaros pabaigoje kviečiami norintys dalyvauti Vilniaus miesto evangelinės bažnyčios bendruomenės stovykloje.
Vasariška tvankuma pasitinka ir išlipus iš automobilio. Pavėsio! Kažkas žaidžia sportinius žaidimus atvirame didžiuliame stadione; aš jungiuosi prie sėdinčiųjų vieno iš sodybos pastatų pavėsinėje. Registracija neformali, pažįstame vieni kitus; pasidalinama informacija, kur apsistoti ir kas šiuo metu vyksta.
Gaivaus žalsvo vandens tvenkinys visai šalia. Kaip ir „giliai susimąstęs“ Nevėžis, darantis lengvą posūkį ties „Gojaus atgaivos“ sodyba. Renkuosi tvenkinį, maudytis vasaros karščių ištiktiems – tikra atgaiva. Prie tvenkinio pastebiu kelias susibūrusias bažnyčiokų grupeles, smagiai krykštaujančių ir besitaškančių vaikų pulkelį, ganomą atidžių, juos prižiūrinčių tėvelių, ramiai besišnekučiuojančių tvenkinio pakrantėje. Vanduo gaivina ir džiugina visus, kam norisi bristi į jo gelmes. Plaukdama nedidelio, bet pakankamai erdvaus tvenkinio vidurio link, išgirstu kiek toliau futbolą žaidžiančiųjų energingus šūksnius, kitam krante kažkas stoviniuoja ir bendrauja niekur neskubėdami. Pastebiu kai kuriuos, vaikštinėjančius su užduočių lapais rankose, – ir aplink tvenkinį, ir kažkur kitame stadione. Dairausi, neskubu, vandeny gera. Netoliese matyti sustatytos dalies bažnyčiokų palapinės – šitaip daugiau mūsų telpa šitoje vietoje. Karštame vasaros pabaigos vidudienio ore girdėti toks bendras skirtingų šūksnių, kikenimo, ramaus šnekučiavimosi šurmulys. Kažkoks džiaugsmas užlieja ir mano vidų: jeigu turėčiau įvardinti trumpai, pasakyčiau: čia – gera!
Padėkos malda prieš kiekvieną valgį; kas salėje, kas lauke valgo neskubėdami, bendravimo gausa – su kuo nori ir kiek tik norisi. Tokia, matyt, ir paskirtis – atvykome pasibičiuliauti, pabendrauti, susipažinti su dar nepažįstamais, sustiprinti jau esamas draugystes.
Vakaro renginiai – jau tradicinis šlovinimo ir liudijimų vakaras. Giesmės, Dievo Dvasios artuma, neseniai pradėjusiųjų sekti Kristumi ir tų, kurie jau šiek tiek šioje kelionėje patyrę, liudijimai. Viskas saikingai pasotina vidų, norisi toliau giedoti ir giedoti. Visai sutemus – pirtis, kubilas, pulkelis smalsaujančių ir besidominčių astronomijos subtilybėmis prie teleskopo, Arūno pastatyto didžiulio stadiono pakraštyje. Ir degantis laužas, kviečiantis pabendrauti ar tik patylėti, pasėdėti šalia. Gaila, kad vieną tokį vakarą praleidau, nes atvykome diena vėliau. Džiaugiuosi, kad vis dėlto dabar ir aš esu čia. Saturnas, kaip ir žvaigždės bei kylantis mėnulis per teleskopą – nuostabūs: „visai kaip jūtūbėj“, kaip kažkas pastebi. Linksma naktinėti žvalgantis į žvaigždes.
Sekmadienis. Švenčiame. Vėlgi neskubėdami šnekučiuojamės prie stalų. Pastoriaus Dariaus Širvio pamokslas iš Evangelijos pagal Matą (Mt 7, 13–14) – apie ankštus vartus ir siaurą pasirinkimų kelią. Dalinuosi savo trumpais užrašais sau: „Kokią šviesą renkiesi savo gyvenimui apšviesti? Jėzus kalba apie tai, kas esmingiausia. Kas padeda įeiti pro ankštus vartus? Kas yra pirmasis tavo gyvenime? Kam įsipareigojęs? Kelią renkiesi dėl tikslo, ne dėl gražių vaizdų pakelėje. Ankšti vartai veda į Dangaus karalystę, svarbu juos atpažinti. Į kalno viršūnę veda siauras, ankštas kelias, ne autostrada. Pasirinkimai, kai tarsi pasirenki mažiau, bet gauni daugiau, giliau: ištikimybė vienam / vienai santuokoje, augti ir tarnauti vienoje bažnyčioje (nesiblaškant). Pasirenki Jėzų, ir gauni nepalyginamai daugiau, nes renkiesi patį šviesos šaltinį, kuris apšviečia visa kita. „Padaryk mane svarbiausiu tavo gyvenime, ir Aš praplėsiu tavo širdį“, – sako Jėzus. Atleisti, mylėti savo priešus; būti taikdariu ten, kur reikia. Pats Jėzus rinkosi siaurą kelią: „Tebūnie ne mano, bet Tavo valia, Tėve.“ Sunku tai rinktis – Jis kenčia, rauda, bet įvykdo Tėvo valią, į atpirkimą įtraukdamas ir mus. Kada renkamės mes, o kada sprendžia Dievas? Ieškokime Jėzaus – To, kuris pajėgia apšviesti kiekvieną naują dieną. Rinkimės Jį. Kasdien.“
Savaitgalis, kupinas maudynių, bendravimo, atsivėrimų, naujų pažinčių, nutiestų susitaikymo tiltų, Dievo žodžio ir Viešpaties šlovinimo. Tai puiki proga vasaros pabaigoje atitrūkti nuo kasdienės buities rūpesčių, pailsinti ir atgaivinti savo kūną, sielą ir dvasią. Būta trūkumų? Kur jų nebūna?! Ieškojau to, kas gera, gražu, prasminga ir vertinga. Tai irgi pasirinkimas.
Nuotraukos Gedos Žyvatkauskaitės
_64x64_9de.jpg)
