Krikščionių garbinimas nėra išmoktų burtų forma

<…> garbinam Dievą Dvasia, giriamės Kristumi Jėzumi ir pasitikime ne kūnu. (Filipiečiams 3, 3)

Tikėjimas burtais ir prietarais, anot sero Jameso G. Frazerio, yra vienintelis universaliai priimtas tikėjimas – vienokią ar kitokią jo formą priima visos pasaulio tautos.

Pagundai priskirti antgamtines galias ar bent jau moralines savybes negyviems objektams beveik neįmanoma atsispirti. Tarsi žmogaus protas trokšte trokštų, kad tai būtų tiesa. Nesu tikras, bet regis, taip ir yra. Nuodėmė padarė mums keistų dalykų!

Tarkime, kad tikras krikščionio patyrimas yra tiesioginis Dievo pažinimas. Tai artima dviejų asmenų bendrystė, siejanti Dievą ir tikintįjį. Tos bendrystės pagrindas yra sielinis, moralinis ir dvasinis – o kaip tik tokiomis savybėmis negali pasižymėti materialus negyvas objektas.

Žmogaus siela, susivienijusi su Dievu Kristuje, užmezga asmeninį ryšį, kurio negali paveikti jokie medžiaginiai dalykai. Bažnyčia, kuri tam tikrus objektus paskelbia šventais ir priskiria jiems kokių nors galių, yra nusigręžusi nuo tyros Evangelijos laisvės į kažkokių išmoktų magiškų triukų, burtų pasaulį, kuris labai nutolęs nuo Naujojo Testamenti tiesos ir be galo kenksmingas žmonių sieloms.

Mūsų Viešpats nužėrė šalin materialius objektus, kaip neturinčius jokios dvasinės vertės, ir įtvirtino Dievo garbinimą dvasioje, kur jam ir vieta. Esame atsakingi prieš Dievą. Palaikome bendrystę su Juo. Krikščionims nedera užsiiminėti burtais ir prietarais!

 

A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“
 

Bendrinti: