Kristaus kryžius

„… ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų“
Luko 23, 26

Šis Simono darbas atspindi Bažnyčios misiją per visas kartas – ji turi nešti kryžių paskui Jėzų. Todėl įsidėmėk, krikščioni, kad Jėzus kenčia ne tam, jog tau nebereikėtų kentėti. Jis neša kryžių ne todėl, kad tu jo išvengtum, bet kad tu jį iškęstum. Kristus išlaisvina tave nuo nuodėmės, bet ne nuo sielvarto. Atmink tai ir nusiteik kentėti.
Tačiau pasiguoskime tuo, kad mūsų atveju, kaip ir Simono, tai ne mūsų kryžius, bet Kristaus kryžius, kurį mes nešame. Kai esi persekiojamas dėl savo pamaldumo, kai dėl tavo tikėjimo žiauriai iš tavęs tyčiojasi, tada atmink – tai ne tavo kryžius. Tai Kristaus kryžius. Nešti Viešpaties Jėzaus kryžių yra palaima!
Tu neši kryžių paskui Jį. Tu turi palaimintą draugiją, tavo kelyje – Viešpaties pėdos. Jo kruvino peties dėmų yra ant tavo sunkios naštos. Tai Jo kryžius ir Jis eina prieš tave kaip ganytojas prieš savo avį. Pasiimk savo kryžių kasdien ir sek paskui Jį.
Taip pat prisimink, kad neši šį kryžių ne vienas. Manoma, kad Simonas nešė tik vieną kryžiaus dalį, o ne jį visą. Labai gali būti – Kristus galėjo nešti sunkesniąją dalį, o Simonas lengvesniąją – skersinį. Taip ir tavo atveju – tu neši tik lengvesniąją kryžiaus dalį. Kristus jau nunešė sunkesniąją.
Ir pagaliau, nors Simonas nešė kryžių visai neilgai, tai suteikė jam ilgalaikę garbę. Lygiai taip pat ir kryžius, kurį mes nešame, mums skirta tik trumpam laikui, o paskui gausime šlovės karūną. Iš tiesų mes turime mylėti kryžių ir, užuot jo vengę, labai jį vertinti, nes jis mums suteikia „visa pranokstančią amžinąją šlovę“ (2 Kor 4, 17).

C. H. Spurgeon