Tada Petras sakė Jam: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave“ (Evangelija pagal Morkų 10, 28).
Jėzus Kristus yra Žmogus, atėjęs gelbėti žmonių. Jame įvyko dieviškos ir žmogiškos prigimties jungtuvės. Žmogaus prigimtis Kristui yra ta žaliava, iš kurios Jis daro savo pasekėjus ir šventuosius!
Mūsų Viešpats nedaro skirtumo tarp klasių – Jam nesvarbu, aukštai ar žemai žmogus stovi ant visuomenės laiptų, turtingas jis ar vargšas, senas ar jaunas, vyras ar moteris: visi yra žmonės ir visi šia prasme yra panašūs į Jį. Jo kvietimas yra skirtas visai žmonijai.
Naujojo Testamento laikais į Jo pašaukimą atsiliepė daugybė žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių: žvejys Petras, muitininkas Levis, gydytojas Lukas, Rašto tyrinėjotas Paulius, demonų apsėstoji Marija, verslininkė Lidija, valstybės veikėjas Sergijus Paulius ir kiti. Pas Jėzų atėjo saujelė didžiūnų, o paprasti žmonės plūdo miniomis. Visus, kurie tik pas Jį atėjo, Viešpats priėmė vienodai, nedarydamas skirtumo.
Ankstyvosiomis dienomis Galilėjoje Kristaus sekėjai išgirdo Jo kvietimą, paliko savo seną gyvenimą, prisirišo prie Viešpaties, pradėjo klausyti Jo pamokymų ir prisidėjo prie Jo mokinių būrio. Toks visiškas atsidavimas ir buvo jų tikėjimo užtvirtinimas. Mažiau nebūtų pakakę!
Ir šiandien niekas nepasikeitė. Pas Jėzų savo noru ir valia eina įvairių profesijų, įvairios kilmės žmonės. Jis kviečia mus palikti seną gyvenimą ir pradėti naują. Mūsų gyvenime negali likti jokio vakuumo, jokios neutralios vietelės, kurią matydamas pasaulis negalėtų nustatyti, kad iš tikro priklausome Jam!
_64x64_9de.jpg)
