Pajūris mano...
myliu jį...
Audringą, ramų,
nutviekstą saulės
ir ryto lietuje,
ir spindinčioj nakty,
pajūris mano...
Myliu jį...
O jis, matyt, mane...
Kiekvieną mūsų pasimatymą
jis vainikuoja dovana…
***
Dangaus ramybė jūros audroje...
Ir jaudina ir guodžia -:viskas viename...
Tokia galybė, jog pritrūksta žodžių...
Ta dangiška ramybė audroje...
***
Cikadų ir žiogų garsuos
Brendu per šviesią naktį,
O mėnuo, pasipuošęs debesėlių peruku
Man tyliai merkia akį...
Kai pėdas lyžteli šilta banga
O plaukus taršo vėjas
Tokia naktis - tai prabanga -
Tai dovana Kūrėjo…
***
Ir kas, kad debesys pilki
Grėsmingai slenka per padangę,
Raudonai skaisčia ugnimi
Viltingai saulė jūron žengia...
Ir pagrobia visus žvilgsnius
Ne debesų pilkumas -
Raudonai skaisčia ugnimi
Nušvitęs saulės rūbas...
***
Ypatingas saulėlydis
Ypatingai karštos dienos
Ypatingai ramus vakaras
Su išplaukiančiais laivais
Ir pakrantėje ilgesingai prikaustytais žmonėmis...
Jie atrodo sulaikė kvėpavimą ir
Mėgina sustabdyti lėtai skęstančią saulę
O jai panirus lyg nematomo režisieriaus paraginti
Visi suskumba bėgti iš pajūrio.
Jaunas mėnuo išsišiepė
Lyg norėtų sulaikyti jų žvilgsnius horizonte
Tačiau veltui...
Ypatingai ramus vakaras...
Ypatingai graži naktis sėlina...
***
Dar vieną širdį akmeninę
Pakrantės smėlyje radau
Ar jūra meilę išpažino?
Ar aš jau akmeniu virtau?
Tik taaaaau...
Tik taaaaau...
Tik taaaaau...
Bangų ošimas...
Pajūrio piligrimas-
Vėjas,
Maldos tavos bičiulis...
Ir Kūrėjas,
Visad šalia...
Ir visa tai tik tau...
Ir visa - Tavyje...
***
Smiltelė kriauklėje...
-Svajojau tapt perlu...
Smiltelė tarp kitų smilčių...
O Tau - perlu esu...
Netgi tada, kai savyje
su žiburiu to perlo nerandu...
...Smiltelė tarp kitų smilčių...
Kitaip matai...
Tik Tu...