.jpg)
Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių (1 Jono 1, 9).
„Jeigu išpažįstame savo nuodėmes.“ Tas trijų raidžių žodis „jei“ galbūt yra didžiausias Šventajame Rašte. Mat išpažinti nuodėmes, pripažinti savo klaidas – būtent šitai atmeta puikybės kaliniai.
„Aš – nusidėjėlis? Na, kartkartėmis gal ir nueinu per toli, bet iš esmės esu visai padorus žmogus.“
„Klausykit, aš ne ką prastesnis už visus kitus. Dirbu, išlaikau šeimą...“
Mes teisinamės, samprotaujame, lyginame. Visi tie argumentai skamba neblogai. Skamba netgi įtikinamai. Jie atspindi mūsų kultūros vertybes. Tačiau Dievo karalystėje tie pasiteisinimai skamba tuščiai.
Kai būsite priėjęs tokį momentą, jog imsite liūdėti dėl savo nuodėmių ir pripažinsite neturįs kito pasirinkimo, tuomet paveskite Jėzui visus savo rūpesčius, nes Jis laukia, kada tai padarysite.
Iš Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“
