Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje (Evangelija pagal Luką 23, 43).
Pasakykite man, kuo gi nukryžiuotasis vagis nusipelnė Jėzaus pagalbos? Juk jis iššvaistė savo gyvenimą. Kas jis toks, kad melstų atleidimo? Jis viešai šaipėsi iš Jėzaus. Kokią jis turi teisę melsti: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę.“?
Ar tikrai norite sužinoti? Tokią pat teisę, kuria remdamiesi ir jūs kreipiatės į Dievą.
Matote, ten ant kryžiaus esate jūs ir esu aš. Nuogi, kenčiantys, praradę viltį ir atstumti. Tai mes kabome. Tai mes prašome...
Mes neturime kuo pasigirti. Neištraukiame savo gerų darbų sąrašo. Bet kokia auka atrodo kvailai, jeigu lyginama su Dievu ant kryžiaus.
Mes, kaip ir tas vagis, turime tik vieną maldą. Ir mes, kaip ir tas vagis, meldžiamės.
Ir tada, kaip ir tas vagis, išgirstame malonės balsą.
Iš knygos „Malonė šiai akimirkai“
