Mamai

Aš pasiilgstu tų namų,
Brangios mamos, kur vardu šaukė,
Dar žolės kvapo, sutemų,
Kai ginėm karvę iš palaukės.

Aš trokštu pamatyti dar
Skarelę baltą švytint sode,
Pabelsti į duris – bar, bar –
Mes brangūs jai visi vienodai.

Aš vis matau rudas akis,
Spindinčias meile ir glamone,
Kas mamos meilę apsakys?
Visus lydėjo į kelionę.

Ji nepamiršo kryžių dėt,
Palydint mūs šeimas namolei,
Daržan vėl puolė – reikia sėt,
Argi svarbu, kad ji senolė?

Aš trokštu apkabint tave
Ir išbučiuoti tavo skruostus...
Kiek daug naktų budėjai tu,
Net nesudėjus mirksniui bluosto...

Atleisk, kad buvom skubantys,
Nematėm tavo gailaus žvilgsnio,
Bet tu visais mus rūpinais –
Lydėjai kiekviename žingsny...

Ir šiandien, meilės kupini,
Atsimename, ko mus mokei,
Saviems vaikams mes artimi –
Dėkojam, mama, kad išmokei...

2020 gegužė