Mano Tėtis tai žino

 „Aš žinau jos sielvartą“

Išėjimo 3, 7

 

Vaikas pralinksmėja dainuodamas: „Mano tėtis tai žino.“ Ar neturėtų ir mus paguosti suvokimas, kad mūsų mylimas Draugas ir švelnus širdies Jaunikis viską apie mus žino?

1. Jis – Gydytojas. Pacientui nebūtina žinoti visko, užtenka, kad Jis viską žino. O, neprotinga, virpanti širdie! Liaukis paslapčiomis smalsauti, kištis ne į savo reikalus, įtarinėti! Ko dabar nežinai, sužinosi laikui atėjus. Svarbiausia, kad Jėzus, mylimasis Gydytojas, žino, kada tu patenki į bėdą. Ar pacientas turi studijuoti mediciną, tyrinėti simptomus? Tai Gydytojo, o ne mano darbas. Man tereikia pasitikėti, o Jis gydo. Jeigu Jis išrašys receptą man neįskaitoma rašysena, aš dėl to nesijaudinsiu, pasitikėsiu Jo tobulu įgudimu, per jį aš išgysiu kad ir kaip paslaptingai tai atrodytų.

2. Jis – Mokytojas. Mums reikia pasikliauti Jo, o ne savo išmintimi. Mes turime paklusti, o ne spręsti. „Tarnas nežino, ką daro jo šeimininkas.“ Argi architektas aiškina brėžinio smulkmenas darbininkams? Ar nepakanka, kad jie žinotų jo tikslus? Žiedžiamas puodas nežino, koks bus, bet jei puodžius žino, ar gali ką nors lemti molio neišmanymas? Aš, būdamas neišmintingas, neturiu teisės tardyti savo Viešpaties.

3. Jis Galva. Joje sutelktas visas supratimas. Ar gali vertinti ranka? Ką suvokia koja? Visos pažinimo galios slypi galvoje. Nejaugi kiekvienam nariui reikalingas protas, jei galva atlieka visą protinį darbą? Todėl tikintysis, net ir gulėdamas ligos patale nerasdamas išeities, gali guostis, kad Jėzus ją žino. Brangusis Viešpatie, Tu – mūsų galva, siela ir akys, lai būsime patenkinti žinodami tik tiek, kiek panorėjai mums apreikšti.

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.

Rugpjūčio 14 d. Vakaras

Bendrinti: