Melstis įkvėptai

Gyvenimo realybė dažnai atrodo kaip kovos laukas. Tačiau giliai širdyje suprantu,

jog esama tokio aukščio, iš kur žiūrint mūšis man būtų panašus į meilę. Meldžiuosi to

antgamtinio greičio, suteikiančio kilimo galios, tačiau bespalvė, bekvapė mano

malda, lyg silpnas žemės purenimo padargas lūžta įsirėžęs į išdžiuvusio molio širdies

dirvą.

Viešpatie, štai aš silpnas ir pavargęs nuo savo priešų ir draugų, šaukiuosi Tavęs ir

prašau: Išmokyk mane melstis..., kad pakilčiau!

- Reikia labai daug kantrybės, – atsakė Jis, – nes, kad pakiltum, turi atsikratyt rutinos

maldoje.

Ir pasimatė tuomet, kad Rutina maldoje – tai panašu į važiavimą „Ferari“ automobiliu

40 kilometrų per valandą greičiu, nė nenutuokiant, kokios šitos mašinos galimybės.

O maldos galimybės, tai susilietimas su aukštesne nei materiali realybe, tai

gėrėjimasis Viešpačiu ir  Jo artumos ragavimas. Tai  sielos įsibėgėjimas iki tokio virš

gamtinio greičio, kuomet ji pakyla virš kūniškumo, atsiskiria nuo materialių

problemų, nuo kūno norų, bei  tampa gabi vardan Dievo valios sudeginti savo siekius.

Tai ir yra aukojimo šventykloje esmė – ugnis, kurioje sudega mūsų norai.

Maldos galimybės, tai mūsų kreivų, sunarpliotų gyvenimo kelių ištiesinimas.

Maldos galimybės, tai gamtos ir lemties valdžios įveikimas.

Viešpatie, išmokyk mus melstis... įkvėptai!

 

Saulius Kalkauskas

 

Bendrinti: