Gyvenimo realybė dažnai atrodo kaip kovos laukas. Tačiau giliai širdyje suprantu,
jog esama tokio aukščio, iš kur žiūrint mūšis man būtų panašus į meilę. Meldžiuosi to
antgamtinio greičio, suteikiančio kilimo galios, tačiau bespalvė, bekvapė mano
malda, lyg silpnas žemės purenimo padargas lūžta įsirėžęs į išdžiuvusio molio širdies
dirvą.
Viešpatie, štai aš silpnas ir pavargęs nuo savo priešų ir draugų, šaukiuosi Tavęs ir
prašau: Išmokyk mane melstis..., kad pakilčiau!
- Reikia labai daug kantrybės, – atsakė Jis, – nes, kad pakiltum, turi atsikratyt rutinos
maldoje.
Ir pasimatė tuomet, kad Rutina maldoje – tai panašu į važiavimą „Ferari“ automobiliu
40 kilometrų per valandą greičiu, nė nenutuokiant, kokios šitos mašinos galimybės.
O maldos galimybės, tai susilietimas su aukštesne nei materiali realybe, tai
gėrėjimasis Viešpačiu ir Jo artumos ragavimas. Tai sielos įsibėgėjimas iki tokio virš
gamtinio greičio, kuomet ji pakyla virš kūniškumo, atsiskiria nuo materialių
problemų, nuo kūno norų, bei tampa gabi vardan Dievo valios sudeginti savo siekius.
Tai ir yra aukojimo šventykloje esmė – ugnis, kurioje sudega mūsų norai.
Maldos galimybės, tai mūsų kreivų, sunarpliotų gyvenimo kelių ištiesinimas.
Maldos galimybės, tai gamtos ir lemties valdžios įveikimas.
Viešpatie, išmokyk mus melstis... įkvėptai!
Saulius Kalkauskas