Argi jis (išmintingas žmogus) turėtų įrodinėti tauškalais, jokios vertės neturinčiais žodžiais? Jobo 15, 3
Šis amžius nuo kitų skiriasi tuo, kad jame labai daug visokio kalbėjimo. Nė dienos nepraeina, kad laikraščiuose nematytume antraščių, skelbiančių apie „prasidėjusias derybas“, „besitęsiančias derybas“ ar panašiai. Nesibaigiančios oficialios kalbos rodo gausius žmonių skirtumus ir negebėjimą suprasti vieniems kitus.
Tas begalinis noras susitarti pasiekė ir bažnyčią (ir čia nieko keisto, kadangi beveik viskas, kuo bažnyčios pastarosiomis dienomis užsiima, yra pasaulio jai primesta). Su skausmu stebiu, kiek daug jaunų „šaunuolių“ sakyklose labai stengiasi, kad atrodytų, kaip tikri pranašai: stovėdami tiesūs kaip strygos jie drąsiai skelbia idėjas, kurių prieš tai jiems į galvas prikišo psichiatrai, sociologai, novelistai, mokslininkai ir pasaulietiški švietėjai.
Šių dienų neokrikščionys yra susidarę naują dekalogą, kurio pirmas įsakymas skelbia: „Neprieštarausi!“ Beje, esama ir naujos Kalno pamokslo palaiminimų versijos, kuri prasideda taip: „Palaiminti tie, kurie toleruoja viską, nes jiems už nieką nereikės atsiskaityti.“
Tačiau tiesa ta, kad Dievo palaiminimas prižadėtas taikdariui, nes gebėjimas narplioti nesutarimus tarp Dievo namiškių yra dangiška dovana. Tai viena. Bet visai kas kita yra siekti vienybės tiesos ir teisumo sąskaita. Tamsa ir šviesa negali būti sugretinamos jokiomis derybomis. Yra klausimų, kuriais jokios derybos nevedamos!
A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“
_64x64_9de.jpg)
