Nebūk nuodėmės vergas

„…kad mes daugiau nebevergautume nuodėmei“ (Romiečiams 6, 6)

Krikščioni, ką bendro tu turi su nuodėme?
Ar ji tau ne per brangiai kainavo?
Apdegęs vaike, ar ir vėl žaisi su ugnimi? Ką?
Ar kartą pakliuvęs į liūto nasrus, vėl žengsi į jo urvą?
Ar dar nepakankamai prisižaidei su senąja gyvate?
Ar ji jau kartą nebuvo apnuodijusi tavo kraujo?
Ar tu ir vėl eisi žaisti prie nuodingos gyvatės uolos ir vėl kiši ranką į  cockatrice¹ urvą?
Ak, nebūk toks neprotingas! Toks kvailas!
Ar nuodėmė kada nors tau suteikė tikrą malonumą?
Ar radai joje rimtą, patikimą pasitenkinimą?
Jei taip, tai grįžk prie savo seno, sunkaus, nuobodaus darbo ir vėl nešiok grandines, jei tau taip patinka. Bet kadangi nuodėmė niekada nesuteikė tau ko žadėjusi, bet apgavo tave, neleisk, kad tave dar kartą apgautų senasis paukštgaudys – pabėk ir tegul praėjusios nelaisvės prisiminimai neleidžia tau vėl patekti į tą tinklą! Tai prieštarauja amžinosios meilės planams. Visų jų tikslas – tavo tyrumas ir šventumas, todėl nesipriešink savo Viešpaties tikslams. Dar viena mintis turi sulaikyti tave nuo nuodėmės. Krikščionims nuodėmė brangiai kainuoja. Už nedorybę jie moka didelę kainą. Nusižengimas sugriauna proto ramybę, aptemdo bendravimą su Jėzumi, trukdo maldai, į sielą atneša tamsą. Todėl nebebūk nuodėmės vergas ir tarnas. Yra ir dar kilnesnis argumentas: kiekvieną kartą, kai „vergauji nuodėmei“, tu nukryžiuoji Viešpatį iš naujo ir Jį viešai pajuoki. Ar gali pakelti tokią mintį? O jei pakliuvai į kokią nors ypatingą nuodėmę šiandien, galbūt šį paraginimą tau siunčia mano Šeimininkas, kad grąžintų tave atgal, kol nenuklydai dar toliau. Iš naujo atsigręžk į Jėzų. Jis neužmiršo savo meilės tau. Jo malonė vis ta pati. Raudodamas ir atgailaudamas ateik prie suolelio, ant kurio padėtos Jo kojos, ir vėl būsi priimtas į Jo širdį. Tu vėl būsi pastatytas ant uolos ir tavo keliai bus sutvirtinti.

¹ cockatrice – mitinė gyvatė, išsiritusi iš gaidžio kiaušinio, turinti mirtį nešantį žvilgsnį.



C. H. Spurgeon