Nuostabus Dievas

Ką reiškia mintis, kad Dievas yra Tėvas? Visų pirma, tai nėra tušti žodžiai. Dievas vadinamas Tėvu todėl, kad Jis yra Tėvas. O tėvas yra asmuo, kuris suteikia vaikui gyvybę. Ši įžvalga – tarsi dinamito užtaisas, sprogdinantis mūsų mintis apie Dievą. Nes jei, visų pirma, Dievas amžinai buvo Tėvas, tai šis Dievas yra iš prigimties bendraujantis, gyvybę teikiantis Dievas. Jis suteikė gyvybę ne tada, kai nusprendė sukurti, o buvo gyvybę teikiantis per amžius. Tai paaiškinama 1-ojo Jono laiško 4-ame skyriuje: Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo. Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė (1 Jn 4, 7–8).

Ar kada nors pažinojote žmogų, kuris būtų toks patraukliai geras ir malonus, toks šiltas ir dosnus, kad, net ir trumpai su juo pabuvę, imtumėte jausti, kaip keičiasi jūsų mintys, jausmai ir elgesys? Žmogų, kurio vien buvimas jus daro geresnius, – bent jau tomis akimirkomis, kai esate šalia?

Pažįstu tokių žmonių, ir jie, pasak apaštalo Jono, yra tarsi mažyčiai Dievo atvaizdai. Apaštalas teigia, kad šis Dievas yra tokia gili ir galinga meilė, jog negalite Jo pažinti patys netapdami mylintys. Būtent tai reiškia, kad Dievas yra Tėvas. 8 eilutės pabaigoje rašydamas „Dievas yra meilė“, Jonas aiškiai kalba apie Tėvą. Toliau, 9 eilutėje, jis rašo: O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų. Dievas, kuris yra meilė, yra Tėvas, siunčiantis savo Sūnų. Taigi būti Tėvu reiškia mylėti, dovanoti gyvybę, teikti Sūnui būtį. Visų pirma, visą amžinybę, Dievas mylėjo savo Sūnų, teikė Jam gyvybę ir džiaugėsi Juo. Suprasdami tai, daugelis teologų mėgsta Tėvą lyginti su versme, iš kurios nuolat trykšta gyvybė ir meilė (iš tiesų Viešpats Jeremijo knygos 2-o skyriaus 13-oje eilutėje save vadina gyvojo vandens šaltiniu, ir šis įvaizdis nuolat kartojasi Šventajame Rašte). Tam, kad šaltinį būtų galima vadinti šaltiniu, iš jo turi lietis vanduo, panašiai ir Tėvas turi dovanoti gyvybę. Toks Jis yra. Tai Jo tapatybės esmė.

Kitaip tariant, meilė nėra kažkas, ką Tėvas turi, ir tai nėra kurį laiką trunkanti Jo nuotaika. Jis pats yra meilė. Jis negalėtų nemylėti. Jei Jis nemylėtų, nebūtų Tėvas.

Ištrauką iš Michael Reeves knygos „Trejybės žavesys“ vertė Dalia Janušaitienė

Bendrinti: