„Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip kai kuriuos išgelbėčiau“ (1 Kor 9, 22).
Krikščionis darbininkas turi išmokti, kaip būti tobulu ir vertingu Dievo žmogumi tarp daugybės menkų ir nevertų dalykų. Neprotestuok tardamas: „Jei tik būčiau kur kitur!“. Visi Dievo žmonės yra paprasti žmonės, kuriuos ypatingais pavertė Jo jiems suteiktas tikslas. Jei savo mintyse su protu ir širdyse su meile neturėsime to tikslo, labai lengvai nuklysime ir nebūsime naudingi Dievui. Būti Dievo darbininkais nepasirinkome patys. Daug žmonių sąmoningai pasirinko būti darbininkais, tačiau juose nėra Dievo visagalės malonės tikslo ir Jo galingojo Žodžio. Pauliaus širdis, protas ir siela buvo visiškai užvaldyti to didžiojo tikslo, kurio atlikti atėjo Jėzus, ir Jis niekuomet šio vienintelio dalyko neišleido iš akių. Visą laiką turime būti susitelkę į vieną esminį faktą – „Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą“ (1 Kor 2, 2).
„Aš jus išsirinkau“ (Jn 15, 16). Nepamiršk šių nuostabių žodžių savojoje teologijoje. Ne tu esi sučiupęs Dievą, bet Jis yra sučiupęs tave. Dievas veikia lenkdamas, laužydamas, lydydamas ir darydamas būtent taip, kaip Jam reikia. O kodėl Jis tai daro? Jis tai daro dėl vienintelio tikslo – kad galėtų apie tave pasakyti: „Tai mao vyras, tai mano moteris“. Turime būti Dievo rankose tam, kad Jis galėtų kitus pastatyti ant Uolos – Jėzaus Kristaus – lygiai taip, kaip ten pastatė mus.
Nesirink būti Jo darbininku, bet, kai tik Dievas tave pašauks, vargas tau, jei „ nukrypsi į kairę ar į dešinę“ (žr. Įst 28, 14). Jis tau darys tai, ko nebuvo daręs anksčiau, kol tave pasieks Jo šaukimas, ir darys tau tai, ko nedato kitiems žmonėms. Leisk Jam veikti.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
