„Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi?“ (Mato 26, 40)
Atėjęs į Getsemanės sodą Jėzus mokinius rado sumigusius. Jis tarė Petrui: „Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mato 26, 40–41). Vos po kelių valandų Jėzaus laukė kryžius, tad Jis paprašė mokinių pasimelsti už Jį.
Mus visus kartais kamuoja mieguistumas, nuovargis, tad neturėtume per daug stebėtis, kad ir jie užmigo, o vis dėlto mes stebimės. Mes jaučiamės šokiruoti, nes artinosi tokia reikšminga naktis. Tą naktį maldos reikėjo kaip niekad. Deja, mokiniai praleido galimybę padrąsinti ir pastiprinti Jėzų sunkią valandą. Galima sakyti, kad jie praleido ir galimybę pastiprinti save.
Šėtonas žino, kad be maldos tu būsi suglebęs, bejėgis. Jis yra dėmesio blaškymo meistras. Prisimink, kaip dažnai jis apiplėšdavo tave, sugadindamas tavo ramų laiką su Dievu tokiais dalykais kaip televizorius, telefonas, internetas, netvarka namie, darbų sąrašas, išsiblaškymas, mieguistumas ar panašiai.
Ramus laikas su Dievu neturėtų būti veikla, įsprausta tarp kitų, jei tam liks laiko. Tai turėtų būti aukščiausias prioritetas, antraip laiko Dievui niekada nerasi. Biblijoje skaitome: „[...] melskitės, kad nepatektumėte į pagundą“ (Mato 26, 41). Tu nežinai, kas tavęs laukia kiekvieną mielą dieną, bet melsdamasis ir nagrinėdamas Dievo Žodį gali paruošti savo širdį viskam, kad ir kas nutiktų.
DIENOS MALDA
Viešpatie, šiandien noriu būti pasirengęs viskam, kas nutiks. Dėkoju, kad visuomet esi su manimi – ir džiaugsme, ir varge. Ačiū, kad niekada manęs nepalieki ir neapleidi.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
