Pasišventęs

Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Jokūbo 4, 4

Jono Krikštytojo šiandien niekas nepriimtų tarnauti. Jo šalintųsi bet kuri bažnyčia. Ryšiams su visuomene jis būtų gyva bėda: „Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi“ (Morkaus 1, 6). Kas gi norėtų matyti tokį keistuolį kiekvieną sekmadienį?
Jono žinia buvo ne ką švelnesnė už jo drabužį: jokių pagražinimų, vien nuogas raginimas atgailauti, nes Dievas prisiartino.
Jonas Krikštytojas buvo pasišventęs vienai užduočiai – būti Kristaus balsu. Viskas Jono gyvenime sukosi aplink šį tikslą: jo drabužiai, dieta, veiksmai, reikalavimai.
Tam, kad turėtume įtakos pasauliui, nereikia būti tokiam pat kaip pasaulis. Nereikia susivienodinti su minia, idant ją pakeistume. Nereikia nusižeminti iki kitų lygio, kad galėtume juos pakelti iki savo lygio. Šventumas nėra siekis būti keistam. Tai siekis būti tokiam kaip Dievas.

Max Lucado „Malonė šia akimirkai“