Pašvęstas protas

Pasėlys geroje dirvoje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį <...>.
Mato 13, 23

Šioje ištraukoje minima derlinga, gera dirva, mano supratimu, yra pašvęstas protas. Ši „dirva“ įdirbama, tinkamai paruošiama, kad sudygtų ir gerai įsišaknytų daigai, o vėliau išaugę augalai subrandintų vaisių. Pašvęstą protą turintis žmogus yra imlus, noriai mokosi, Dievas jį gali pamokyti bet kokiu klausimu.
Kaip išlavinti tokį protą?
Pirmiausia būtina įsiklausyti į Dievo žodžius – mąstyti apie tai, „kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“ (Filipiečiams 4, 8). Antra, būtina slopinti išorinius garsus – neleisti, kad blaškytų triukšmas. Ir galiausiai, prašyk Gelbėtojo pagalbos susitelkdamas į Jo žodį, o vėliau pritaikyk jį kasdieniame gyvenime. Tai atliksi tik per tikėjimą į Jėzų Kristų, nes tik Jis vienas suteikia gebėjimą priimti ir įsisavinti Jo žodį.
Bičiuli, įdirbk minčių dirvą, lavink protą, savo gyvenimą įvertindamas Dievo šviesoje, ir vis labiau Jam pasišvęsk. Jei paklusi Jo tiesai ir leisi Jam tave vesti, tapsi tikinčiuoju, nešančiu vaisių.

Tėve, atsiduodu Tau – tegul Tavo tiesa apšviečia ir lavina mano protą. Amen.

Jo artume... lavink protą, mąstydamas apie Dievą.
 
Čarlzas F. Stenlis „Jo artume... 365 mintys“