Po Jėzaus kryžium atrandu
Gaivinantį pavėsį
Sausros išgraužtoj dykumoj,
Tarp apleistų griuvėsių.
Čia lyg namuos saugus esu
Nuo deginančios saulės.
Čia kelio tolimo našta
Pečių jau nebespaudžia.
Bet mano žvilgsnį nejučia
Tas vaizdinys patraukia:
Kančioj begęstantis žmogus,–
Jo žaizdos man išpirko laisvę.
Ir iš sudužusios širdies
Su ašarom malda pasrūva:
Kokia beribė Tavo meilė,
Ir koks niekingas mano nevertumas.
–Elizabeta Klefanė (Elizabeth C. Clephane)
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
