Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę Jį, <…> mokiniai nusigando ir iš baimės ėmė šaukti: „Tai šmėkla!“
Mato 14, 25-26
Kartkartėmis pakyla audra. Tada pažvelgiu į aptemusį dangų ir tariu: „Dieve, prašyčiau truputėlio šviesos!“
Mokiniai sulaukė šviesos: vandeniu jų link artėjo siluetas. Šito jie nesitikėjo. Galbūt jie tikėjosi nusileisiant angelus ar atsiversiant dangų. Mes nežinome, ko jie laukė. Tačiau aišku viena – jie tikrai nesitikėjo, kad vandeniu pas juos ateis Jėzus.
O kadangi Jėzus atėjo pas mokinius taip, kaip jie nesitikėjo, jie vos nepraleido atsakymo į savo maldas.
Ir mes, jei įdėmiai nežiūrėsime, rizikuojame padaryti tą pačią klaidą. Mūsų tamsioje naktyje Dievo šviesų taip daug, kaip žvaigždžių danguje, jei tik mūsų akys jų ieško.
Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“
_64x64_9de.jpg)
