Prie kojų

Prie kojų savo Viešpaties brangaus
Dėkodama keliu rankas į dangų;
Į Tą, kuris nė vieno neapgaus,
Į Tą, kuris atvers duris ir langus
 

Malonės lietui lietis per kraštus,
Malonės jėgai stot kasdien į kovą
Ir už save, ir už visus kitus,
Kurie maldoj prieš bendrą priešą stovi.
 

O kiek tamsos, kiek skausmo, nevilties
Jis krauna mums kasdien kaip sunkią naštą.
Bet aš žinau, kad Tėvas mums padės
Vardan Sūnaus – Jį nesunku atrasti
 

Vien širdį Jam atvėrus ir širdim,
Visa širdim Jį Viešpačiu pašaukus.
Ir štai jau Jis per amžius su tavim,
Kaip Atpirkėjas ir kaip tikras draugas!
 

Tu nuostabus!

Tu nuostabus! Ir šitą rytą skaistų,
Nesuteptą jokia pikta mintim,
Į ateitį žvelgiu aš su viltim,
Paukščiu iš narvo nuodėmės paleista.
 

Tu nuostabus! Rasa į sielą krinta,
Į sielą, dar išdegintą kaltės,
Krislelis Tavo meilės paslapties
Ir viskas keičias, ta viltim nušvinta.
 

Tu nuostabus! Tu vėl bandai, Tu duodi,
Tu mūsų pažadų nepamiršti.
O atgailos ketinimai karšti
Įvykdyti kiekvieną Dievo žodį.
 

Tu nuostabus! Keliu rankas, dėkoju
Tikėdama – aš vėl prie Tavo kojų.