evangelija.lt | Prie Tavo, Viešpatie, širdies

Prie Tavo, Viešpatie, širdies
2011 05 07

Prie Tavo, Viešpatie,
širdies
mane vienatvė
atlydės,
kur kietu skausmo
takeliu
aš prisiartinti
galiu

prie Tavo pervertos
širdies
tarytum prie gyvos
versmės
ir atsigerti jos
vandens
suklupus vėl ant to
akmens

prie Tavo mylinčios
širdies...
Ir tas vanduo iš jos
gelmės
man naują viltį
dovanos,
kai vėl sulauksiu
valandos

prie Tavo, Viešpatie,
širdies,
kai žodžių jau
nebereikės –
kur meilės pramintu
keliu
Tave sutikt ir vėl
galiu.

Į mylinčias rankas
2011 05 07

Į Tavo mylinčias
rankas
aš viską viską
grąžinau,
nes tiktai Tu gali –
žinau –
nežvelgti į manas klaidas,

bet džiaugtis, būdamas
šalia
sugrudusia mano
širdim
ir drąsint ją nauja
viltim,
pripildydamas ją
galia

iš savo mylinčios
širdies,
kad vėl galėčiau
atsistot
ir Tau vienam tiktai
dėkot,
kad Tu ištraukei iš
mirties –

gyvenimą man
grąžinai,
už jį mokėdamas
krauju
ir rūbu aprengei
nauju –
davei ir žiedą
dovanai...

Todėl į mylinčias
rankas
grįžtu laimingas –
„Ačiū Tau“ –
nes Tavo šviesoje
matau
kuo pavertei manas
klaidas.

Iš mylinčios širdies
2011 06 27

Vėl Tavo meilės, Viešpatie, ilgiuosi –
be jos aš vargšas elgeta esu
ir šalta širdyje, lyg šuliny tamsu...
– Sakyk, kada ir vėl ją dovanosi,
pakviesdamas pažįstamu švelniu balsu?

Kai Tau ištarus tyliai mano vardą,
širdy versmė gyvybės išsilies –
nors ir šulinys tas dar labiau gilės,
bet pasikeis jame vanduo apkartęs
į gyvą vandenį iš Tavo mylinčios širdies...

Galbūt dėlto aš Tavo meilės taip ilgiuosi -
ji mano širdį lyg tyra versmė užlies
ir meilėj Tavo jos gelmė gilės,
kai Tu nuo kryžiaus ją man dovanosi
iš savo pervertos ir mylinčios širdies.