Prisilietimas

„Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios...“ Apaštalų darbų 2, 4

Tą dieną, kai prisipildėme Šventosios Dvasios, buvome gausiai palaiminti. Neįmanoma pervertinti švento sielos pripildymo pasekmių. Gyvenimas, paguoda, šviesa, tyrumas, jėga, ramybė ir daug kitų nuostabių palaiminimų atėjo kartu su maloningu Dvasios buvimu. Kaip šventasis aliejus Ji patepa tikinčiojo galvą, išskiria jį šventai kunigystei ir suteikia malonę vykdyti šią tarnystę. Ji vienintelė apvalo mus nuo nuodėmės kaip vanduo ir atskiria šventumui, kad norėtume atlikti ir  atliktume tai, kuo gėrisi Viešpats. Pirmą kartą Ji buvo mums apreikšta kaip šviesa. Tada buvome kritę, o dabar Ji apreiškia Viešpatį Jėzų mums ir mumyse ir veda teisumo keliais. Apšvieti Jos tyrų dieviškų spindulių mes nebesame tamsa – esame šviesa Viešpatyje. Ji apvalo mus nuo menkaverčių dalykų kaip ugnis ir mūsų pašventintą prigimtį ištiria liepsna. Ji – šventa liepsna, leidžianti aukoti savo sielas kaip gyvą auką Dievui. Kaip dangaus rasa Ji panaikina mūsų nevaisingumą, ir mūsų gyvenimai tampa vaisingi. O, kad Ji galėtų lašėti iš aukštybių dabar, šią ankstyvą valandą! Ryto rasa atneštų nuostabią dienos pradžią. Kaip balandis taikios meilės sparnais Ji gyvena savo Bažnyčioje ir tikinčiųjų sielose, kaip Guodėja Ji išsklaido rūpesčius ir abejones, trikdančius Jo mylimųjų ramybę. Ji nusileidžia ant išrinktųjų, kaip nusileido ant mūsų Viešpaties Jordane, ir įskiepija įsūnystės dvasią. Dvasia tai liudija ir šaukia: „Abba, Tėve!“ Kaip vėjas Ji įkvepia gyvybę žmonėms, savo gūsiais atgaivina ir palaiko dvasinius kūrinius. Dievas norėtų kad mes jaustume Jos buvimą šiandien ir kiekvieną dieną.

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“