Reikalingas Gelbėtojas

Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai Jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo (Romiečiams 3, 23–24).

Aukščiausia išgelbėjimo jėga yra Dievo malonė. Ne mūsų darbai. Ne mūsų talentai. Ne jausmai. Ir ne mūsų stiprybė.

Išgelbėjimas yra staigus, raminantis Dievo atsiradimas šalia plaukiant per audringus mūsų gyvenimo vandenis. Mes išgirstame Jo balsą ir žengiame žingsnį Jo link.

Mes, kaip ir Paulius, suvokiame dvi tiesas: esame dideli nusidėjėliai ir mums reikia didžio Gelbėtojo.

Mes, kaip ir Petras, suvokiame du faktus: mes skęstame, ir šalia atsistoja Dievas. Taigi apleidžiame skęstantį savo teisumo „Titaniką“ ir žengiame patikimu Dievo malonės taku.

Ir – neįtikėtina – galime eiti vandeniu! Mirtis nuginkluota. Nesėkmės atleistos. Gyvenimas įgyja tikrą tikslą. O Dievas ne tik regimas, bet ir pasiekiamas.

Iš Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“

Bendrinti: