„Bet jums, bijantiems mano vardo, patekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai. “
Malachijo 4, 2
Buvau neseniai auto lauže, ieškojau savo automobiliui vienos detalės. Ten galima buvo pamatyti visokiausių automobilių, didelių ir mažų, brangių ir pigių. Visi apgadinti, subraižyti ir sulankstyti… Mano automobilis, nors ir senas, bet jų atžvilgiu atrodė dar visai neblogai. Pagalvojau apie automobilių muziejų, kuriame stovi seni nublizginti chromuoti limuzinai. Kas per prabanga! Šie automobiliai tokie seni, bet neturi jokio įbrėžimo ar įlenkimo, tik blizgantį chromą. Ir Dievas man kalbėjo: „Jie nėra buvę gatvėje…“ Pamažu supratau žinią, – tikrai, tai tiesa! Mes žmonės norėtume dažnai būti kaip muziejiniai automobiliai, tačiau labiau esame panašūs į senus automobilius, pilnus „įbrėžimų ir įlenkimų“. Juk gyvename ir esame Dievo naudojami. Tikrame gyvenime neįmanoma išsiversti be „įbrėžimo“. Nebent praleidžiame gyvenimą „garaže“, t.y. ant sofos?! Bet Dievas viską žino ir JIS nusprendė mylėti žmones su „įbrėžimais ir įlenkimais“ bei juos tokius naudoti. Jo šviesa šviečia per Tave, nepaisant visų randų!
Ateis diena, kai Dievas išgydys visas mūsų žaizdas ir „ištiesins“ visus mūsų „iškrypimus“. Tuomet šokinėsime iš džiaugsmo, ir vos nesprogsime iš laimės! Jau dabar mums šviečia Jo teisumo saulė, kurios spinduliuose gyja mūsų sužeistos širdys. Jo užuovėjoje mes randame paguodą ir saugumą, užuojautą ir meilę, užtarimą ir viltį. Kad tik pakankamai dažnai juose šildytumės! Tuomet Dievas mus pripildo savo džiaugsmo Dvasia, ir mes galime šokti bei šokinėti!
Jėzau, Tu buvai pats pilnas džiaugsmo, tad šį džiaugsmą bei lengvumą nori suteikti ir mums! Tu paimi viską, kas mus slegia ir gydai mūsų širdis. Tavo spinduliuose esu saugus; Tu nuolat mane drąsini, gydai mano skausmą. Tavyje nurimsta mano siela, kaip kad vaikas nurimsta ant savo mamos kelių. Tu esi Dievas, su kuriuo jaučiuosi laimingas.
_64x64_9de.jpg)
