„...stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą...“
Išėjimo 14, 13
Šis žodis skirtas tikinčiajam, kuris patiria didžiulį vargą ir išgyvena nepaprastus sunkumus. Jis negali nei trauktis atgal, nei eiti pirmyn, nes yra suspaustas iš abiejų pusių. Ką jam daryti? Jam skirtas Viešpaties žodis: „Stovėk ramiai“. Būtų gerai, kad tokiu metu jis klausytų vien tik Viešpaties, o ne piktųjų patarimo. Neviltis kužda: „Atsigulk ir numirk, pasiduok“. Bet net ir pačiu blogiausiu metu Dievas suteikia džiaugsmo. Džiaukis Jo meile ir ištikimybe. Bailumas sako: „Atsitrauk, eik į pasaulį, nes būti krikščionimi tau per sunku. Atsisakyk savo principų“. Kad ir ką velnias tau siūlytų, jei esi Dievo vaikas, tu negali to rinktis. Dievas nurodė tau eiti iš jėgos į jėgą. Ir nei mirtis, nei pragaras negali tavęs išvesti iš šio kelio. Nors trumpai pastovėk ramiai – tu turi pasisemti jėgų toliau eiti į priekį. Veržlumas šaukia: „Daryk ką nors! Ramiai laukti gali tik visiškas tinginys“. „Mes privalome ką nors daryti, mes turime ką nors daryti“, – galvojame mes, užuot žiūrėję į Viešpatį, kuris ne ką nors, bet viską padarys. Perdėtas pasitikėjimas savimi giriasi: „Jei priešais tave jūra, brisk į ją ir lauk stebuklo“. Bet tikėjimas neklauso nei perdėto pasitikėjimo savimi, nei nevilties, nei bailumo, nei veržlumo, jis girdi Dievą, sakantį: „Stovėk ramiai“. Stovėk kaip uola ir nejudėk. „Stovėk ramiai“ kaip teisusis, pasiruošęs veikti, džiaugsmingai ir kantriai lauk tolesnių nurodymų. Ir netrukus Dievas tau tars, kaip Mozė tarė Izraeliui: „Eik pirmyn“.
C. H. Spurgeon
_64x64_9de.jpg)
