Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“. (Jono 3, 3)
Apie atgimimo stebuklą jau buvo pranašiškai kalbama ir Senajame Testamente, kur psalmininkas sako: Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią. Žmogaus krūtinėje jau tada kirbėjo suvokimas, menkutė stebuklo užuomina, kad ne pats žmogus to pasieks kažkokiais išprotavimais ar dar kaip nors, bet tai būsiąs tiesiog nepaaiškinamas dalykas!
O štai Naujajame Testamente apie atgimimo iš aukšto stebuklą jau kalbama nebe užuolankomis ir nebe užuominomis – čia jis jau drąsiai ir atvirai skelbiamas. Mūsų Gelbėtojas pasakė, kad jeigu ateiname pas Jį, bet neatgimstame iš naujo, arba iš aukštybės, tai negalime užeiti ir į Dievo karalystę. Mums tiesiog būtina gimti iš naujo!
Paulius korintiečiams rašo: Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja. Stipriau jau, ko gero, nė nepasakysi! Žmogaus prigimtyje, jo širdyje įvyksta kažkas tokio nepaaiškinama.
Jei žmogaus potyrį Kristuje gali išnarstyti ir paaiškinti psichologai, tuomet turime tik bažnyčios narį, bet ne krikščionį! Nes to, kas nutinka žmogui atgimstant iš aukštybių, niekaip negali paaiškinti nei psichologai, nei psichiatrai. Specialistas tokiu atveju gali tik pagarbiai laikytis atokiai ir tarti: „Tai Viešpaties veikimas.“ Jis neįstengs to paaiškinti! Tą didingą ir baisią dieną, kuri mūsų visų dar tik laukia, daugelis bus sukrėsti, kad labiau kliovėsi bendru psichologiniu pritarimu krikščionybei, o ne atgimimo iš naujo stebuklu!
A. W. Tozer
_64x64_9de.jpg)
