„O Raštai liudija apie mane…“ Jono 5, 39
Jėzus Kristus – Biblijos Alfa ir Omega. Jis – amžina jos šventų puslapių tema: nuo pirmo iki paskutinio puslapio ji liudija apie Jį. Sukūrimo laiku Jį matome kaip vieną iš šventosios Trejybės asmenų, įžvelgiame Jį pažade apie moters sėklą ir atpažįstame kaip Nojaus arką. Kartu su Abraomu regime Mesijo dieną, gyvename palapinėse kartu su Izaoku ir Jokūbu, mąstydami apie nuostabų pažadą, girdime, kaip Izraelis pagarbiai kalba apie Silą, suprantame, kad daugelis įsakymų pranašauja Atpirkėją. Pranašai ir karaliai, kunigai ir pamokslininkai – visi stovėjo lyg cherubai prie arkos ir žiūrėjo viena kryptimi, norėdami pažvelgti vidun ir suprasti Dievo atpirkimo paslaptis. Dar akivaizdžiau savo Viešpatį regime Naujajame Testamente. Tai ne metalo gabalai, pabirę įvairiose vietose, ar plonai išbarstytos aukso dulkės. Čia stovime ant tvirto aukso pamato, nes viso Naujojo Testamento esmė – nukryžiuotasis Jėzus, ir net pats paskutinis Jo sakinys papuoštas Atpirkėjo vardu. Skaitydami Raštą visada turime tai turėti omenyje ir suprasti, kad Žodis yra langas, per kurį iš dangaus žvelgia Kristus, o mes į Jį žiūrėdami, matome Jo veidą, atsispindintį lyg veidrodyje, tiesa, neryškiai, bet tai vienintelis būdas pasiruošti sutikti Jį akis į akį.
Raštas – tai Jėzaus Kristaus laiškai, skirti mums, dvelkiantys Jo meile. Šie puslapiai – tai mūsų Karaliaus drabužiai, kvepiantys mira, alaviju ir kasija.
Raštas – tai karališka Jėzaus karieta, kuria Jis atvažiuoja ir kurią su meile išpuošė Jeruzalės dukterys.
Raštas – tai švento kūdikėlio Jėzaus vystyklai, - išvyniok juos ir rasi Gelbėtoją.
Svarbiausias Dievo Žodyje yra Kristus.
S. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“
_64x64_9de.jpg)
