„...o ištvermė tesubręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys“ (Jok 1, 4).
Daugelis mūsų iš esmės atrodome neblogai, tačiau kai kurie esame atsainūs ir tingūs. Taip yra ne dėl nuodėmės, o dėl to, kad atsainiais mus paverčia tai, kas yra likę iš kūniško gyvenimo. Atsainumas yra Šventosios Dvasios įžeidimas. Neturėtumėme būti atsainūs nei šlovindami Dievą, nei valgydami, nei gerdami.
Teisingas privalo būti ne tik mūsų santykis su Dievu, bet ir išorinė šio santykio išraiška. Galiausiai niekas neprasprūs pro Dievo žvilgsnį, Jis įdėmiai stebi kiekvieną mūsų gyvenimo detalę. Nesuskaitoma daugybe būdų Dievas vėl ir vėl mus grąžins į tą patį tašką. Ir Jis nepavargsta mus grąžindamas į tą tašką tol, kol neišmokstame pamokos, nes Jo tikslas yra užbaigtas kūrinys. Galbūt mums trukdo iš mūsų impulsyvios prigimties kylanti problema, tačiau vėl ir vėl su didžiausiu kantrumu Dievas grąžina mus į tą patį tašką. O galbūt problema yra mūsų tingus ir nenuoseklus mąstymas, arba mūsų nepriklausoma prigimtis ir savanaudiškumas. Taip Dievas stengiasi parodyti, kas mūsų gyvenime nėra visiškai gerai.
Nuostabiai leidome laiką, nagrinėdami apreikštąją Dievo atpirkimo tiesą, ir mūsų širdys siekia Jo. O dėl nuostabaus Jo darbo mumyse žinome, kad iš esmės su Juo sutariame gerai. „...ištvermė tesubręsta darbuose“. Šventoji Dvasia, kalbėdama per Jokūbą, pasakė: „Lai tavo kantrumas virsta išbaigtu kūriniu“. Sergėkis, kad neimtum atsainiai žiūrėti į gyvenimo smulkmenas ir nesakytum: „A, tai dar gali palaukti“. Kad ir kas tai būtų, Dievas mums tai atkakliai primins, kol netapsime visiškai Jo.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
