evangelija.lt | Tavam delne

Tavam delne

Tavam delne vingiuoja mano kelias
ir mano klystkeliai šakojasi delne –
Tu atrandi paklydusį mane gilioj raukšlelėj
ir iškeli į delno aukštumas mane…

Ir kur beeičiau, Tau brangus kiekvienas
manasis žingsnis – leidi tai širdim suprast –
palaimintos ant Tavo delno mano dienos,
akimirkos ir metai – juos naujai atrast

Tu savo meilėj mokai ir nušvieti kelią
ir mano klystkelius, ten įrėžtus delne –
dėkoju Tau, kad ir gilioj raukšlelėj
galiu laimingas būt, nes sutikau Tave.

2011 07 02

Kaip man sekti Tavim…

Kaip man sekti Tavim
Ir Tavęs neišduot,
kai sugriuvę namai
ir tik aidas namuos,
kai nuo skausmo išdžiūvęs
širdies šulinys
ir į kulną įkalta
surūdijus vinis…

Kaip man sekti Tavim
ir vilties neprarast –
net juodžiausioj nakty
Tavo valią atrast –
ir ieškoti vien jos,
lyg skaisčiausios žvaigždės,
patikėt, kad išves –
rasti kelią padės…

Kaip man sekti Tavim –
nenustoti mylėt
ir savęs, artimų,
ir namų negailėt –
nuolankiai sugrąžint,
ką gavau dovanai
ir tik Tau nusilenkt,
nes Tu vienas žinai,

kam ta skausmo giesmė –
ta baisi praraja
ir kodėl aš turiu
vienas pereiti ją…
Aš meldžiu tik šviesos,
kad Tavęs neišduot,
kai griuvėsiai – namuos,
o šuliny – ne vanduo…

2011 08 21

Šviesa, gyvenanti many

plg. Jn 1, 4-5
Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.

Dėkoju, Jėzau, kad einu ne vienas
gyvenimo keliu – ir Tu kartu eini.
Nei tamsios naktys, nei apniukę dienos
nebeužtemdo tos šviesos many,

kurią uždegęs man padovanojai,
kad šviestų, vesdama siauru keliu –
nebaisūs būtų man jokie pavojai,
apgintų nuo tamsos, kurią įveikt galiu

tiktai todėl, kad aš einu ne vienas,
kad nepalieki – Tu kartu eini…
Palaimintos ir naktys, ir apniukę dienos,
nes Tu – šviesa, gyvenanti many.