Tėvas atsiuntė Sūnų

„... Tėvas atsiuntė Sūnų, pasaulio Gelbėtoją“.
1 Jono 4, 14

Nuostabu, kad Jėzus Kristus neatėjo be Tėvo leidimo, įgaliojimo, pritarimo ar pagalbos. Tėvas Jį atsiuntė, kad taptų žmonių Gelbėtoju. Nors Trejybės Asmenys yra atskiri, garbę už savo išgelbėjimą arba bent jau begalinį gerumą dažniau priskiriame Kristui nei Tėvui. Tai didžiulė klaida. Kodėl Jėzus atėjo? Ar ne Tėvas Jį atsiuntė? Ar ne todėl Jis nuostabiai kalbėjo, kad į Jo lūpas Tėvas liejo malonę, kad galėtų patarnauti kaip Naujosios sandoros tarnas? Tas, kuris pažįsta Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią taip, kaip turėtų pažinti, niekada neiškelia vieno  iš jų aukščiau už kitus. Betliejuje, Getsemanėje, Golgotoje jis mato visus vienodai atliekant gelbėjimo darbą. Krikščioni, ar tu pasitiki Žmogumi Kristumi Jėzumi? Ar visiškai pasitiki vien tik Juo? Ar esi sujungtas su Juo? Tuomet tikėk, kad esi sujungtas su Dievu, esančiu danguje. Kadangi Žmogus Kristus Jėzus tapo tavo broliu ir tu išlaikai šią artimą bendrystę, esi sujungtas su Ilgaamžiu Dievu, Jis yra tavo Tėvas ir tavo draugas. Ar nesi mąstęs apie Viešpaties meilės gylį, kaip Dievas Tėvas apdovanojo savo Sūnų tokia didžiule malone? Jei ne, tai pamąstyk šiandien apie tai. Tėvas atsiuntė Jį. Pagalvok, kaip Jėzus vykdo Tėvo valią. Mirštančiojo Gelbėtojo žaizdose pamatyk didžiojo AŠ ESU meilę. Te kiekviena mintis apie Jėzų būna sujungta su Amžinuoju, palaimintuoju Dievu, nes „Viešpats panorėjo Jį sumušti; Jis atidavė Jį skausmui“ (Iz 53,10).

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“