„Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6).
Jėzus labai daug kalbėjo apie tiesą. Atkreipkite dėmesį, kaip dažnai tas žodis minimas Evangelijoje pagal Joną. Įdomu tai, kad kalbėdamas apie tiesą, Jėzus siejo ją su savo asmeniu. Daugelio žmonių – ypač filosofų – nusivylimui Jis atsisakė kalbėti apie tiesą abstrakčiais terminais, lyg ji egzistuotų kur nors atskirai nuo Jo. Tiesą egzistencine prasme Jis norėjo sieti su savimi ir Tėvu. Galiausiai Jis žengė dar toliau ir tiesą visiškai sutapatino su savimi ir savo Tėvu.
Šventyklos valdžia, labai sunerimusi dėl Jėzaus mokymo, abejojo Jo skelbtos žinios tikrumu. Į tai Jėzus atsakė paprastai: „Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo“ (Jn 7, 17).
Savo mokymo tikrumą Jėzus patvirtino atitinkamai pagal santykį su Tėvu. Kartais mums tokį atsakymą knieti aiškinti taip: „Tas, kas vykdo tiesą, ją žino ir pažįsta.“ Tačiau Jėzus kalbėjo ir mąstė visai ne taip. Neapsigaukime, Jėzui nebuvo tiesos be Tėvo. Tiesa paprasčiausiai buvo Tėvo valia, todėl kalbėdami apie tiesą laisvai galime pasitelkti asmenines kategorijas, nes aukščiausios kategorijos visos yra asmeninės. Galiausiai, Jėzus yra tiesa.
Jei pamilsime tiesą ir užsidegę jos sieksime, galiausiai ją atrasime. O atradę ją, rasime Jėzų ir suprasime, kad Jis yra Tas, kurio mums reikėjo. Trumpiausias kelias randamas paprastame Jėzaus paraginime: „Ateikite pas mane.“ Ar tu jau atėjęs pas Jėzų?
Versta iš Dennis F.Kinlaw „365 Daily Meditations“, vertė R. Rušinskienė
_64x64_9de.jpg)
