Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.
(Hebrajams 11, 3)
Žmogaus protas reikalauja atsakymo į klausimą apie visų dalykų kilmę ir pobūdį. Juk mus supantis pasaulis turi būti kaip nors paaiškintas. Jį nuo seno siekia paaiškinti filosofai ir mokslininkai, vieni remdamiesi samprotavimais, kiti – stebėjimu, tačiau nei vieni, nei kiti nerado galutinės Tiesos. Čia TIESA turėtų būti iš didžiosios raidės, nes ji yra ne kas kita, kaip Dievo Sūnus, antrasis dievybės Asmuo!
Tikintys krikščioniškuoju apreiškimu žino, kad pasaulis yra kūrinys. Jis nėra amžinas, kadangi turi savo pradžią, ir nėra serijos laimingų atsitiktinumų padarinys, rodantis, kad nesuskaičiuojama daugybė elementų atsitiktinai rado vieni kitus ir dailiai sukrito į darnią visumą. (Šios prielaidos palaikymas reikalauja tokio tikėjimo, kokiu pasigirti gali saujelė.)
Turintiems tikėjimą nereikia spėlioti apie visatos atsiradimo paslaptį. Tikėjimas yra pažinimo „įrankis“, nes Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima.
Visa, kas tik yra, kyla iš Žodžio – tai Naujajame Testamente reiškia aktyviai išreikštą Dievo mintį ir valią, kurias įkūnijo mūsų Viešpats Jėzus Kristus!
A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“
Tikėjimu suprantame, kad pasauliai buvo sutverti






_64x64_9de.jpg)





