„Ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?“ Jie atsakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų, tai būsi išgelbėtas tu ir tavo namai“. Apd 16, 30-31
Tikėdami gauname Dievo malonę. Tikėjimas – kaip ranka, ištiesta į priekį priimti meilės dovaną.
Krikščioniškas gyvenimas yra tikėjimas į Jėzų Kristų. Niekas nelaukia, kad tikėtum nerealų ar neįtikėtiną dalyką. Tikėk istorinį faktą, kuris yra absoliučiai tikras.
Ką Kristus yra padaręs, yra faktas. Biblija skatina mus tikėti Kristaus darbu, atliktu dėl nusidėjėlių ir padedančių visiems, kurie nori sekti Jėzumi. Tikėti Jį ir amžinąjį išgelbėjimą yra tas pat, kas tikėti faktą.
Kai kalėjimo sargas Filipuose įtikėjo Jėzų, jis patyrė, jog to užtenka. Jis buvo išgelbėtas vien tikėdamas – ir kartu su visa šeima. Jis neturėjo nieko daryti, kad užsitarnautų išgelbėjimą. Sargas buvo išgelbėtas tik per Dievo malonę. Tai aiškiai pasakyta Biblijoje: „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana“ (Ef 2, 8).
Taigi išgelbėjimas yra dovana. Tačiau išgelbėjimas neįmanomas, jei dovana nepriimama per tikėjimą. Tad tikėjimui reikia noro. Iš tikrųjų galutinis sprendimas priklauso nuo tavo noro. Tikėjimas turi nuvesti prie veiksmo, o tai susiję su tavo noru ir valia.
Tikėti, vadinasi, ateiti pas Kristų su savo nuodėmėmis, ateiti tokiam, koks esi. Ar ateisi?
Jėzaus negalime jausti fiziniais pojūčiais. Tačiau Jį pažįstame per Dievo duotą dovaną – tikėjimą. Tikėjimu reikia naudotis. Tikėk Jėzų Kristų, ir būsi išgelbėtas.
/H. Neimanas/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
