Toli siekiančios gyvybės srovės

„Kas mane tiki... iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 38).

 

Upės vandenys pasiekia tokias vietas, apie kurias jos ištakos nė nenutuokia. O Jėzus sakė, kad jei esame gavę Jo pilnatvę, iš mūsų plūs „gyvojo vandens srovės“, o jų palaiminimas sieks „ligi pat žemės pakraščių“ (Apd 1, 8), kad ir kokia menka atrodytų mūsų įtaka kitiems. Šis srautas nuo mūsų nepriklauso – „Tai... Dievo darbas: tikėkite... (Jn 6, 29). Dievas retai suteikia žmogui galimybę pamatyti, koks palaiminimas šis yra kitiems.

 

Srovė nepaliaujamai plūsta, įveikdama visas užtvankas. Kurį laiką ji tolygiai teka sena vaga, kol staiga susiduria su kliūtimi. Ji stabteli, o netrukus randa būdą kliūtį aplenkti. Srovė gali ir ilgam pranykti iš akių, kad vėliau vėl pasirodytų dar platesnė ir sraunesnė. Matai, kaip Dievas naudoja kitų žmonių gyvenimą, bet tavajame gyvenime atsiradus kliūčiai atrodo, kad tu Dievui negali pasitarnauti. Tada nenuleisk akių nuo Šaltinio ir Dievas tave arba apves aplink kliūtį, arba ją pašalins. Dievo Dvasios srovė įveikia visas kliūtis. Niekuomet nesutelk savo žvilgsnio į pačią kliūtį ar sunkumą. Kliūtis bus visiškai nereikšminga srovei, kuri tolygiai plūs per tave, jei tiesiog liksi susitelkęs į Šaltinį. Niekam neleisk įsiterpti tarp tavęs ir Jėzaus Kristaus – nei jausmui, nei patirčiai. Niekas neturi sulaikyti tavęs nuo vieno didžio nuostabaus Šaltinio.

 

Pagalvok apie tai, kai gydančios ir toli siekiančios srovės formuojasi ir kaupiasi mūsų sielose! Dievas mūsų protams atveria nuostabias tiesas, o kiekvienas naujas Jo atveriamas dalykas yra dar vienas rodiklis, kad Dievas per mus nukreips dar galingesnę srovę. Jei tiki Jėzų, pamatysi, kad Dievas tavyje suformavo ir sukaupė galingas ir veržlias palaiminimo kitiems sroves.

 

 

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

 

 

 

Bendrinti: