„Nors mano sąžinė švari, Viešpats tebūna mano teisėjas.“ (1 Korintiečiams 4, 4, NIV)
Prisitaikėlis pasiduoda spaudimui. Gerai paspaustas jis nusileis ir užtrauks savo pirmą dūmą, išgers pirmą stikliuką, žodžiu, elgsis taip, kaip elgiasi aplinkiniai. Permainų skatintoją į priekį veda principai. Galbūt pasakysi, kad tada gyvenimas labai sunkus, tam reikia milžiniškų pastangų. Tai tiesa, bet toks gyvenimas kartu ir apsaugo.
Dievas geriau už mus žino, kaip išvengti skausmo, nusivylimo ir sunaikinimo. Žvelgdamas iš aukštai Jis regi platų vaizdą ir geriau už mus mato, ką daryti verta, o ko ne. Paklusdami Jo įsakymams išvengiame širdgėlos, suklupimų, neprarandam gero vardo ir pan.
Gyvenime būtina įsiklausyti į sąžinės balsą. Tiesa, derėtų patikslinti, kad kartais žmogaus sąžinė – ne pats geriausias vedlys. Štai Biblija kalba apie „sudegintą sąžinę“ (1 Timotiejui 4, 2; K. B. vert.). Galbūt todėl Paulius rašo: „Nors nesijaučiu kaltas, bet dėl to dar nesu nuteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats“ (1 Korintiečiams 4, 4). Tačiau labai retai pasitaiko, kad žmogus visai neturėtų sąžinės. Įprastai žmogus, kurio sąžinė švari, priimdamas sunkius sprendimus turi ja vadovautis.
DIENOS MALDA
Mano Dieve, iš tiesų stengiuosi gyventi pagal sąžinę. Man rodos, ten sudėti Tavo įsakymai, Tavo žodis eina iki sielos ir dvasios atšakos. Tačiau Danielius gerai pasakė: vertink Tu, Viešpatie. Ir prašau, pabudink mano sąžinę, jeigu ji miega.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
