Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, Jis išaukštintas ir pergalingas, Jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio (Zacharijo 9, 9).
Taip, iš tiesų Jis bus karalius, tačiau paprastas ir vargingas karalius, be karališko valdingumo ir išorinio spindesio, kuriais puikuojasi žemiškieji karaliai ir princai.
Žemiškiesiems karaliams Jis palieka pilis, auksą, turtus, leidžia jiems gerti ir valgyti, puoštis ir gyventi prabangoje, tačiau šie karaliai nežino to, ką žino vargingasis karalius-elgeta – Kristus. Jis ateina kaip pagalba ne dėl kurios nors vienos mano nuodėmės, bet dėl visų mano nuodėmių. Jis išpirks ne vien tik mano, bet viso pasaulio nuodėmes. Jis pašalins ne tik ligą, bet ir mirtį – ne vien tik mano mirtį, bet ir viso pasaulio mirtį.
Pranašas Siono dukrai skelbė, kad ji nesistebėtų kukliu Jo atėjimu, bet užmerktų akis, atvertų ausis ir pažintų Jį ne iš to, kaip Jis nuolankiai įjoja į miestą, bet iš to, ką šis vargingas karalius skelbia. Jis įjoja ant asilo kaip elgeta – be balno, be pentinų, ir šis išorinis Jo menkumas bei skurdas yra manifestas. Jis pašalins nuodėmę, nugalės mirtį, dovanos amžino gyvenimo palaimą – štai ką Jis skelbia. Todėl turime klausytis ir pasitikėti.
Iš pamokslo pirmajam advento sekmadieniui, 1533 m.
***
Pakelk mano akis, Viešpatie Dieve, virš tuščių mūsų laikmečio vertybių. Padėk pajusti Tavo artumą paprasčiausiuose gyvenimo dalykuose. Amen.
Martynas Liuteris „Kasdien Tave garbinsiu“
_64x64_9de.jpg)
