Tąkart šiek tiek baiminausi. Sėdėjau prieš ordinavimo tarnystei tarybą tik su savo Biblija ir tikėjimo išpažinimu. Kelias valandas dešimt vyrų klausinėjo manęs apie mano įsitikinimus. Daug ko jau nebeatsimenu, bet vienas momentas giliai įstrigo atmintin. Daktaras Duane‘as Litfinas, buvęs kolegijos prezidentas, pastorius ir profesorius, atsikosėjo, taip atkreipdamas į save dėmesį, ir pagyrė mano tikėjimo išpažinimą. Tai buvo ortodoksiška. Aišku. Gerai. Tada jis ėmė dėstyti savo mintis.
„Nepamirškite, kad Jėzus Kristus viešpatauja“, – pasakė jis ir atkreipė dėmesį, jog savo tikėjimo išpažinime per mažai akcentavau Kristaus dieviškumą, palyginti su Kristaus žmogiškumu. Jis paliudijo, kokių permainų jo paties gyvenime atnešė suvokimas apie Jėzaus viešpatavimą, ir prisipažino, kad pirmuosius 25-erius savo tarnystės metus iki galo nesuvokė šios doktrinos. Mane, jauną pastorių, jis ragino: siek suvokti Jėzaus didybę.
Didžiąją dalį egzamino proceso jau seniai pamiršau, bet ausyse vis dar skamba: suvok, kad Jėzus Kristus viešpatauja. Jėzus yra ne tik mūsų Gelbėtojas, Jis yra ir visos kūrinijos Viešpats.
Mūsų žmogiškasis Kristus
Pastaraisiais metais aptinku, kad daugelyje gerų knygų pabrėžiamas Jėzaus žmogiškumas. Jėzus yra švelnus ir nuolankus, jautrios širdies. Jis neužgesins rusenančio dagčio ir nenulauš palūžusios nendrės. Jis yra malonus, gailestingas ir romus. Jėzus supranta mūsų silpnybes ir mus atjaučia. Jis yra kantrus ir labai pakantus savo tautai. Jo nepalaužiama meilė niekada nesibaigia. Taip ir amen. Šiomis biblinėmis tiesomis verta džiaugtis ir jas apmąstyti. Šlovinkite Dievą už kantrią ir švelnią Kristaus meilę nusidėjėliams!
Tačiau ar taip pabrėždami Jėzaus žmogiškumą mes nepamirštame Jo dieviškosios prigimties? Ar apie Jėzų galvojame tik kaip apie save? Ar Jis yra tik draugas, kuris išklauso mūsų išpažinčių ir mus paguodžia? Natūralu, kad mes, kaip žmonės, daugiau mąstome apie Jėzaus žmogiškumą. Taip, Jėzus iš tiesų atėjo į Žemę kaip žmogus, mirė kaip žmogus, prisikėlė kaip žmogus ir dabar karaliauja kaip žmogus. Įsikūnijimas yra šlovinga tiesa. Taip, Jis yra Emanuelis – Dievas su mumis.
Tačiau Jėzus yra Dievas-Žmogus. Ar mes netyčia nesumenkiname mūsų Viešpaties dieviškumo? Ar nesumenkiname Jo dieviškosios prigimties?
Geroji naujiena apie Jėzaus dieviškumą
Jėzaus žmogiškumas iš tiesų yra gera žinia, bet ne atskyrus to nuo Jo dieviškosios prigimties. Taip, mes stebimės, kad Dievas atsiuntė savo Sūnų į mūsų pasaulį. Tačiau Dievas Sūnus buvo čia dar prieš įsikūnijimą. Jis veikė nuo amžių amžinųjų ir veikia dabar atpirkimo istorijoje.
Jėzus dalyvavo kuriant pasaulį: Jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam (Kol 1, 16). Niekas neegzistuoja be Kristaus kūrybinės galios. Ir dabar Jis viską – kiekvieną atomą ir molekulę – palaiko kartu (Kol 1, 17).
Jėzus, kaip ir Tėvas, yra didis Aš Esu (Jn 8, 58). Jėzus apreiškia Tėvą. Jis nėra kokia nors prasta faksimilė, suklastota originalo kopija. Ne, amžinai būdamas viengimis Sūnus, Jėzus nėra Tėvas, tačiau yra visiškai Dievas, tobulai atskleidžiantis Tėvo prigimtį (Jn 14, 9). Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas (Kol 1, 15).
Būtent šis Viešpats – Kūrėjas, visa ko Palaikytojas ir Valdovas – ateina pas mus. Jis vadina mus draugais. Jis mus myli. Jis priartėja prie mūsų. Kaip tai nuostabu!
Argi ne nuostabu, kai paradoksalios savybės dera tarpusavyje? Džiaugiamės matydami stiprų ir bauginančiai atrodantį vyrą, kuris švelniai bendrauja su žmona ir vaikais. Žavimės smulkute moterimi, kuri baimės akivaizdoje pademonstruoja moterišką drąsą. Mes stebimės įžymybėmis, kurios parodo dėmesį ar padeda bėdų ištiktam varganam nepažįstamajam. Didelius turtus užgyvenęs, bet dosniai aukojantis žmogus mums taip pat daro įspūdį.
Taip yra ir su Jėzaus žmogiškumu bei dieviškumu – tai tobulai dera kartu. Įsivaizduokite mokinius, audros metu plaukiančius valtimi su Jėzumi. Jų baimė išgaravo, kai jie suvokė, kad Jėzus valdo vėją ir bangas. Jų nerimas dėl to, kad nebeturi maisto, išsisklaidė, pamačius, jog keliais kepalėliais duonos Jėzus pamaitina tūkstančius. Tai buvo ne paprastas mokytojas, bet Dievas žmogaus kūne. Visatos Viešpats leido nedoriems žmonėms Jį nukryžiuoti, kad būtų pašlovintas Tėvas ir atpirkta žmonija. Žavėkitės Jėzaus žmogiškumu ir dieviškumu.
Iš naujo suvokti Jo viešpatystę
Mūsų, į žmogų orientuotame, amžiuje labai svarbu iš naujo suvokti, kad Jėzus yra Viešpats. Tik dėl to, kad Jėzus yra Viešpats, ir Jo žmogiškumas tampa mums paguoda. Jei Jėzus būtų tik žmogus, Jis būtų silpnas ir bejėgis. Galėtų užjausti mus dėl mūsų silpnybių, bet negalėtų suteikti atleidimo. Galėtų paguosti, bet negalėtų išgelbėti. Galbūt pasiūlytų mums petį išsiverkti, bet negalėtų nušluostyti visų mūsų ašarų ir nuvesti mus į savo dangiškąją karalystę. Jis būtų kantrus, bet negalėtų išgelbėti mūsų nuo būsimos rūstybės. Jis galėtų mus padrąsinti, bet negalėtų mums suteikti tikros vilties.
Tačiau kai iš naujo suvokiame, kad Jis yra Viešpats, pamatome Jo įsikūnijimo stebuklą. Jėzus yra įsikūnijęs Dievas. Visų ir visko Kūrėjas ir Palaikytojas nusižemina ir tampa žmogumi. Šventasis, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, kviečia mus į savo artumą. Baimę ir pagarbą keliantis Viešpats, kuris viską valdo ir viskam viešpatauja, yra nuolankus ir švelnus saviesiems.
Jo vardas – Ištikimasis ir Teisusis. Jis sugrįš kovoti, Jo akys švies kaip ugnies liepsna. Apsirengęs krauju permirkusiu apsiaustu, Jis vadovaus dangaus kariaunai. Iš Jo burnos eis aštrus kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas, Dievo rūstybės įniršyje sutrypdamas priešus (Apr 19, 11–16). Šis Visagalis yra karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Tačiau šią akimirką Jis visiems, kas tik nori išgirsti, sako: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu (Mt 11, 28). Koks nuostabus Dievo-Žmogaus viešpatavimas.
Atrask poilsį Jam viešpataujant
Aš vis prisimenu ir mąstau apie dr. Litfino pasakytus žodžius – kaip svarbu suvokti, kad Jėzus Kristus viešpatauja. Aš manau, kad Kristus yra artimas, guodžiantis, atleidžiantis ir malonus. Šios savybės – gera naujiena mums, nes Jis yra ir Tas, kuris tvirtai laiko mane savo suverenioje rankoje. Jis sukūrė dangų, žemę ir kiekvieną mano kūno ląstelę. Jis paskyrė man visas mano dienas – net ir tas, kai aš einu per mirties šešėlio slėnį. Jis skaičiuoja mano dienas – nesvarbu, jų daug ar mažai. Jis yra Viešpats ir Jis artinasi prie savo mylimų vaikų.
Taigi, kaip žinia, kad Kristus viešpatauja, keičia jūsų požiūrį į Jį? Pažinkite Jo dieviškumą ir žmogiškumą – neatskirkite to. Mąstykite apie Jo didybę, Jo galią ir šventumą, net kai ilsitės patirdami Jo švelnumą, gerumą ir kantrybę. Tegul tiesa apie Jo žmogiškumą ir dieviškumą drąsina jus patikėti save į Jo, suverenaus Dievo, švelnias rankas – nėra geresnės vietos būti. Ateikite ir ilsėkitės Jėzuje – didingo Dievo, kuris mielai guodžia savo vaikus, artume.
Iš www.desiringgod.org vertė Žaneta Martingale
_64x64_9de.jpg)
