Dygliuoti vijokliai mano (Melisos Kruger) kieme ką tik pražydo mažais žiedeliais. Po kelių savaičių jie pavirs didelėmis ir sultingomis gervuogėmis. Slyva taip pat apsipylė mažyčiais pumpurais, kurie pražys, brandins vaisius, kol atsidurs mano mėgstamose uogienėse ir pyraguose. Ir figmedis augina vaisius, kurie per vasarą subręs ir galiausiai bus skanaujami su ožkų sūriu ir medumi.
Kaip žemiški vaisiai suteikia malonumo mūsų gomuriui, taip Dvasios vaisiai džiugina mūsų sielas. Per veikiančią Šventąją Dvasią Dievas augina mumyse gerų vaisių derlių, kuriuo galime dalytis su kitais. Laukdami šio derliaus, apmąstykime įvairių autorių įžvalgas iš kasdienių skaitinių apie dvasinius vaisius mūsų gyvenime.
Dvasios vaisius rodo į Jėzų
Megan Hill ir Melissa Kruger: Laiško galatams 5 skyriuje, kalbant apie Dvasios vaisių, pateiktas gerai žinomas dorybių sąrašas: Bet Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas (Gal 5, 22–23). Turbūt puikiai žinote šias dorybes ir galite visas jas išvardyti nesuklysdami, o gal atsimenate ir vaikišką dainelę pagal šias Biblijos eilutes. Kai viskas sekasi ir gyvenimas atrodo gražus, šis dorybių sąrašas padrąsina, primena, kad Dievo Dvasia veikia tavyje. Tačiau tamsesnėmis dienomis, kai ne viskas klostosi gerai, šis sąrašas gali gniuždyti – jis liudija, kiek dar daug mums trūksta, kiek daug dar turime pasikeisti.
Apaštalas Paulius paminėjo Dvasios vaisių ir visas dorybes vardijo ne tik tam, kad ištirtume save. Taip Paulius kreipia mūsų žvilgsnius aukštyn – nuo savęs į mūsų Gelbėtoją. Jėzus vienintelis tobulai myli, Jis vienintelis tobulai džiaugsmingas, tobulai taikus ir kantrus žmogus. Diena iš dienos, tiek tarnaudamas žemėje, tiek ir šią minutę, Jis eina koja kojon su Dvasia, Jis ja gyvena (25 eil.). Ir Jis tai daro dėl mūsų.
Jis buvo kantrus ten, kur mums kantrybės pritrūko, malonus tada, kai mums tokiais būti nepavyko, ir geras, kai mes suklupome. Ir Jis yra tobulas teisumas visiems, kuriems trūksta švelnumo ir susivaldymo, kuriems ne visada pavyksta būti patikimiems. Jei pasiliksime Jame, mes panašėsime į Jį ir nešime gerų vaisių, kurie išlieka.
Ar norite sužinoti, koks yra Jėzus ir ką Jis padarė dėl jūsų? Ragaukite ir mėgaukitės Dvasios vaisiais.
Meilė yra daugiau nei jausmas
Abbey Wedgeworth: Svarbu suvokti, kad iš tikrųjų meilė nėra jausmas. Dažniausiai meilė yra mūsų pasirinkimas arba veiksmas, kurio imamės nepaisydami jausmų. Tai kažkas, ko mes negalime savyje sukurti, nes meilė kyla iš Dievo.
Geroji naujiena yra štai kokia: nors meilė gali atrodyti visiškai nenatūrali (vargu ar įmanoma į ją „įkristi“ (turima minty anglų kalbos frazė to fall in love, reiškianti įsimylėti, bet pažodžiui išvertus reikštų kristi į meilę, – red. past.), Dievo žodis mums sako, kad meilė veda į džiaugsmą. Evangelijos pagal Joną 15 skyriuje Jėzus ragina savo sekėjus pasilikti Jo meilėje ir ragina mylėti vieniems kitus, kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų (Jn 15, 9–12). Kai mes teikiame pirmenybę kitiems, kažkaip, paslaptingu būdu, tai mums atveria džiaugsmo pilnatvę.
Džiaugsmas atgaivina širdis
Lydia Brownback: Kai ima šilti oras ir ilgėja dienos, nekantraujame išeiti į lauką pakvėpuoti pavasariu. Nieko nėra geriau už gryną orą ir saulės spindulius, kurie sustiprina mus, pavargusius nuo žiemos. Tačiau mūsų kasdieniai rūpesčiai taip dažnai apriboja tas atgaivą teikiančias valandas. „Įkalintiems“ namuose, biuruose, automobiliuose ar net negalintiems pakilti iš lovos, smagus pasivaikščiojimas saulėkaitoje tampa prabanga. Kaip nuostabu, kad Kristuje visuomet randame atgaivą, nesvarbu, kur esame: patalpoje ar lauke, darbe, laukiame kur eilėje ar net gulime ligos patale...
Atsinaujinančios mūsų jėgos yra džiaugsmo vaisius. Kai mes džiaugiamės Dievu, kai atrandame pasitenkinimą Jame, mes atsinaujiname visais atžvilgiais. Džiaugsmas būtinai aplanko tuos, kurie kreipia savo akis į Dievą, skiria dėmesio Jo žodžiui, nes tik taip mes atrandame tai, kas visais laikais stiprindavo Jo žmones: Viešpaties džiaugsmas – jūsų stiprybė (Neh 8, 10).
Ramybė įmanoma – čia ir dabar
Courtney Doctor: Tu gali turėti ramybę. Tai įmanoma. Dabar. Galbūt jūs galvojate: „Tu nežinai, ką aš išgyvenu...“ Taip, jūs teisus – aš tikrai nežinau, su kokiais sunkumais jūs susiduriate. Būna gyvenimo etapų ir situacijų, kai ramybė atrodo nepasiekiama. Bet Jėzus mirė ant kryžiaus, kad mes turėtume ramybę (žr. Kol 1, 20), ir padarė tą ramybę lengvai prieinamą: Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta (Jn 14, 27).
Laiške kolosiečiams apaštalas Paulius rašo: Jūsų širdyse teviešpatauja Dievo ramybė (Kol 3, 15). Žodis „viešpatauti“ reiškia „elgtis kaip valdovui“. Valdovas yra asmuo, kurio sprendimas yra lemiamas. Todėl, kai atrodo, kad baimė ir nerimas nugalės, žvelkime į Dievo žodį, kuris sako, kad šie dalykai neturi triumfuoti. Visa valdyti gali ramybė. Mūsų darbas yra pažinti Dievą, tikėti ir pasitikėti Jo žodžiu. Jėzus atliko viską, kad mes DABAR turėtume ramybę. Tegul Dievo ramybė valdo jūsų širdį ir mintis.
Kantrybė yra aktyvi
Megan Hill: Anksčiau maniau, kad kantrybė yra pasyvi dorybė. Galvojau, kad reikia tiesiog sėdėti, sudėjus rankas, ir dėl nieko nesinervinti. Tačiau Biblija atveria kiek kitokį paveikslą – parodo, kad kantrybė gali būti ir aktyvi.
Būti kantriam nereiškia nesiskundžiant bejausmiam slinkti per gyvenimą; kantrybė pasireiškia aktyviu, kantriu ir ištvermingu vilties siekimu (Rom 8, 25). Būti kantriam reiškia ieškoti Dievo ir mylėti artimą, branginti laiką ir kiekviena proga vykdyti teisumą, net kai nežinome, kaip ta situacija, kurioje esame, baigsis. Kartais gali atrodyti, kad esame įstrigę „laukimo salėje“, bet Šventasis Raštas sako, kad ir ten galime nuveikti daug gero.
Malonumas ir gerumas – tai kvietimas
Winfree Brisley: Viena labiausiai žinomų Biblijos eilučių apie gerumą, apie tai, kas gera, yra Michėjo knygoje: Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir nuolankiai gyventi Dievo akivaizdoje (Mch 6, 8). Tačiau vertindami gerumą visos Biblijos kontekste matome, kad gerumas, malonumas ne tik tai, ko Dievas iš mūsų reikalauja, bet ir ką Jis mums siūlo per Kristų.
Turbūt visi puikiai atsimename Jėzaus kvietimą: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva (Mt 11, 28–30). Žodis, nusakantis, kad našta lengva, kitur Naujajame Testamente verčiamas žodžiu „malonus“. O Laiške romiečiams Paulius paaiškina, kad Dievo gerumas (čia vartojamas graikų kalbos žodis χρηστότης – tas pats žodis, kaip ir kalbant apie naštą, tik kita jo forma) veda mus į atgailą (Rom 2, 4). Taigi, malonumas, gerumas nėra slegianti našta ar varginantis reikalavimas, tai kvietimas artintis prie Dievo.
Būti maloniam ar geram kitų žmonių atžvilgiu nereiškia daryti atsitiktinius gerus darbus; tai reiškia palengvinti naštą ir nukreipti į Tą, kuris gali nuimti didžiausią jų naštą – nuodėmės naštą.
Gerumas yra skirtas kitiems
Lindsey Carlson: Mes, krikščionys, dalydami gerumo vaisius, nesijaučiame dėl to teisesni. Užuot nurodę, ką gero padarėme, ir prisiėmę už tuos darbus nuopelnus, siekiame, kad visos tikrojo gerumo apraiškos būtų įskaitytos Tam, iš kurio ateina visa, kas gera.
Jėzus parodo pavyzdį, kaip turėtume elgtis. Kai turtingas jaunuolis kreipėsi į Jėzų, pavadindamas Jį „geruoju Mokytoju“, Jėzus jam tarė: Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas (Mk 10, 17–18). Jėzus nedelsdamas visą gerumą priskiria savo Tėvui.
Dvasios vaisius puoselėti galime mokydamiesi gerumo iš Dievo. Atsiverskite Šventąjį Raštą, paskaitykite psalmes ir rasite visas įmanomas priežastis, kodėl turėtume šlovinti Dievą. Kai Dvasia pripildo širdį dėkingumo, prašykite, kad Ji sustiprintų jus bei suteiktų drąsos kitiems pasakoti apie Dievo gerumą.
Gerumas – ne mūsų bruožas ar nuopelnas. Gerumas yra vaisius, padedantis ir kitiems pažinti gerojo Dievo charakterį.
Ištikimybė prasideda (ir baigiasi) Dievu
Blair Linne: Ar kada pagalvojote apie tai, koks ištikimas yra Dievas, nesvarbu, su kuo ir kokių reikalų Jis turi? Jis niekada nesileidžia į kompromisus, nestato į pavojų savo švento geranoriškumo ir nedvejoja tiesa. Dievas yra ištikimas Jo atvaizdą nešiojantiems priešams – Jis demonstruoja tobulą kantrybę, bet taip pat pareiškia, kad atėjus metui Jis juos teisingai teis. Jis yra toks ištikimas ir gailestingas, kad per Jėzų savo priešus paverčia Dievo vaikais.
Mes esame pašaukti sekti savo Tėvą, tapatintis su Juo ir elgtis taip, kaip elgiasi Jis. Tai darome tvirtai laikydamiesi tikėjimo, kurį gavome iš malonės. Šventosios Dvasios padedami mes mažais žingsneliais žengiame Dievo link, kad iš Jo palaimintų lūpų išgirstume: Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! (Mt 25, 21). Šie žodžiai nuskamba tik todėl, kad tarnaujame ir gyvename Jo ištikimybės įkvėpti. Ištikimybės pradžia ir pabaiga yra Dievas.
Romumas mus keičia
Trillia Newbell: Aš atradau, kad romumą Biblija apibrėžia kaip švelnumą ar nuolankumą. Galbūt, jei pakankamai ilgai apie tai mąstytume, visi padarytume tokią išvadą. Bet jei Dvasios vaisius kalba apie tai, kad turime būti perkeisti ir tapti panašūs į Dievą, mintis apie švelnumą turėtų nustebinti ir priversti susimąstyti.
Švelnumas nėra silpnumas; tai kilnus romumas. Švelnus, romus žmogus atleidžia ir yra gailestingas. Jei pažįstate Jėzų, tikrai esate patyręs tą švelnumą. Oi, kaip aš norėčiau bendraudamas su kitais ir galvodamas apie kitus būti panašus į Jėzų – meldžiu, kad vis labiau panašėčiau į Jį.
Susivaldymas išlaisvina
Sharonda Cooper: Pasaulis ragina: „Klausyk savo širdies!“, „Būk savimi!“, bet Jėzus sako: Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi (Mt 16, 24). Pagal Jėzų, paklusti reiškia atsižadėti savo patogumo ir siekti paklusnumo.
Tai nėra lengva, tačiau Dievas padeda save suvaldyti – Jis yra stiprus sąjungininkas mūsų kovoje su nuodėme. Dievo Dvasia, veikianti mumyse, išlaisvina mus būti tokiais žmonėmis, kurie geba pasakyti „ne“ tam, kas atrodo gera, kad galėtume ištarti „taip“ tam, kas iš tikrųjų yra gera.
Iš thegospelcoalition.org
vertė Lina Tamonytė
_64x64_9de.jpg)
