5 neteisingi mitai apie pinigus

Jau kelerius metu esu finansų patarėjas bažnyčioje, tad teko susidurti su įvairiomis finansinėmis situacijomis. Pastebėjau, kad vieni žmonės finansinėms operacijoms skiria per mažai dėmesio, kiti per daug. Vieni planuoja biudžetą, taupo, kiti – ne. Vieni duoda dosniai, kiti – šykšti.

Vienokį ar kitokį apsisprendimą dauguma žmonių galėtų pagrįsti. Tačiau kai kurių sprendimai priimti klaidingai suvokus Šventojo Rašto mokymą. Mums reikia įsigilinti ir į asmeninius finansus pažvelgti iš Biblijos perspektyvos.

Štai labiausiai paplitę penki klaidingi įsitikinimai:

  1. Dievui labiau rūpi mano širdis, nei tai, ką aš darau su savo pinigais.

Žinoma, Dievui rūpi jūsų širdies nuostatos. Tačiau negalima ignoruoti ir „tikėjimo ir darbų“ klausimo. Kai Evangelija perkeičia širdį, keisis ne tik mūsų požiūris į pinigus, bet ir tai, ką mes su jais darome.

Kokia nauda, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų? Ar gali jį išgelbėti toks tikėjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Eikite ramybėje, sušilkite ir pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kokia iš to nauda? Taip ir tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. <...> Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas (Jok 2, 14–17. 26).

Pinigai yra svarbi tema Biblijoje. Biblijoje daugiau nei kur kitur šiai temai skiriama labai daug nurodymų (daugiau nei 2 000 eilučių). Jėzus pasakė daug palyginimų, apaštalai taip pat turėjo patarimų šia tema. Mums liepiama vengti meilės pinigams: Žinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas. Juk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime. Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti. Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų (1 Tim 6, 6–10); esame raginami rinktis Dievą, o ne pinigus: Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai  (Lk 16, 13); būti dosnūs ir pasiruošę duoti: Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. <...> „Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.“ <...>„Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį“ (Mt 6, 2. 5. 16); pasitikėti Dievu, o ne turtais: Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, dalijasi su kitais. Taip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą (1 Tim 6, 17–19); esame raginami planuoti išlaidas ir taupyti: Išmintingo žmogaus namuose yra brangių daiktų ir aliejaus, kvailys iššvaisto juos (Pat 21, 20); rūpintis savo šeimos narių ir kitų poreikius: Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį! (1 Tim 5, 8). Nepamirškite daryti gera ir dalintis su kitais, nes tokios aukos patinka Dievui (Hbr 13, 16).

  1. Žinau, kad turiu aukoti, bet svarbu, kad aukoju, o ne kiek.

Dėl aukų krikščionys nesutaria: ar aukoti esame skatinami, ar tai privaloma?

Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, todėl jūs, Jokūbo vaikai, nebuvote sunaikinti. Jūs jau nuo savo tėvų dienų palikote mano nuostatus ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, tai Aš sugrįšiu pas jus. Jūs sakote: „Kaip mums sugrįžti?“ Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Jūs sakote: „Kaip mes apiplėšėme Tave?“ Dešimtinėmis ir aukomis! Prakeikimas krinta ant jūsų, kadangi jūs, visa tauta, apiplėšėte mane. Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kareivijų Viešpats. – Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų? Ar nesudrausiu kenkėjo, kad jis nesunaikintų jūsų laukų derliaus ir vynmedis neliktų be vaisių? – sako kareivijų Viešpats. – Tada visos tautos vadins jus palaimintais, nes būsite graži šalis, – sako kareivijų Viešpats (Mal 3, 6–12).

Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti! (Mt 23, 23). Su rinkliava šventiesiems darykite taip, kaip nurodžiau Galatijos bažnyčioms. Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus (1 Kor 16, 1–2).

O kai pradedame kalbėti apie sumą, viskas tampa dar sudėtingiau.

Kai kurie sako, kad turime aukoti taip, kaip „jaučiamės vedami“, nes esame laisvi nuo „įstatymo aukoti dešimtinę“. Taip, Naujojo Testamento aukojimas neturi remtis įstatymu. Bet Jėzus ir apaštalai mokė proporcingo ir net pasiaukojančio dosnumo iš dėkingos bei garbinančios širdies, ir kai kuriems tai gali būti daugiau nei dešimtinė: Atsisėdęs ties iždine, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į ją pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena beturtė našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į iždinę. Visi aukojo iš savo pertekliaus, o ji iš savo nepritekliaus įmetė visa, ką turėjo, visą savo pragyvenimą“ (Mk 12, 41–44). Pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda pagal tai, kiek turi, kad rinkliavos neprasidėtų man atvykus (1 Kor 16, 2). Todėl maniau esant reikalinga paprašyti brolius iš anksto nuvykti pas jus ir pasirūpinti, kad anksčiau viešai paskelbtas palaiminimas būtų paruoštas ir kad liudytų jūsų dosnumą, o ne godumą. Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus (2 Kor 9, 5–6).

Deja, krikščionys toli gražu nepasiruošę paklusti šiam mokymui. Skirtingos studijos rodo, kad tik 5 proc. praktikuojančių krikščionių, kurie reguliariai lanko bažnyčią, aukoja bent dešimtąją dalį savo pajamų (tradicinę dešimtinę). Kiti aukojantys aukoja tik maždaug 2,5 proc. pajamų.

  1. Skolos neišvengiamos, bet jei galiu skolą grąžinti, tai nėra problema.

Šiais laikais įvairių formų įsiskolinimai yra beveik normali gyvenimo dalis. Kai kurių formų įsiskolinimas tam tikromis aplinkybėmis gal ir yra neišvengiamas, tačiau daugumos jų galima išvengti disciplinuotai ir atidžiai planuojant.

Šventasis Raštas aiškiai nedraudžia skolinti ir skolintis, tačiau moko, kad skola yra tam tikra vergovės forma, mat ji paverčia įsiskolinusįjį pačios skolos vergu: Turtingas viešpatauja vargšui; skolininkas tampa skolintojo vergu (Pat 22, 7). Taip pat pasiskolinęs žmogus tampa ir skolintojo vergu, nes skolintojui iš dalies priklauso ir laikas, kurį skolininkas turi atidirbti, kad grąžintų skolą.

Jei nėra būtinybės skolintis, neturėtume klimpti įsiskolinimų vergystėn. O jei jau ir tenka skolintis, neturėtume to daryti dažnai, ir visada turime siekti išmokėti skolas kuo greičiau (tai protinga visais atvejais).

4. Jei sunkiai dirbsiu ir stipriai tikėsiu, Dievas aprūpins mane finansiškai.

Istoriškai susiklostė dvi krikščioniško gyvenimo finansinės perspektyvos. Pirmoji moko, kad meilė pinigams yra blogio šaknis, todėl kuo daugiau turi pinigų, tuo mažiau tiesos tavo gyvenime: Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų (1 Tim 6, 10). Kita moko, kad Dievas nori, jog krikščionys gyventų aprūpinti ir turtingi. Jei neturime daug pinigų, vadinasi nepakankamai tikime.

Tačiau jei atidžiau pažvelgsime į biblinį mokymą, pamatysime, kad visagalis Dievas savo suverenia valia vieniems patiki prižiūrėti daugiau, o kitiems mažiau: Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština  (1 Sam 2, 7). Vargšų jūs visuomet turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite, – sakė Jėzus  (Mt 26, 11). Kaip ir kodėl Jis tai daro, yra Jo reikalas, ne mūsų. Brandūs tikintieji gali būti ir turtingi, ir vargšai: Turtuolis ir vargšas turi bendra: juos abu sutvėrė Viešpats (Pat 22, 2).

5. Dievas pažadėjo manimi pasirūpinti, tad man nereikia jaudintis dėl pinigų.

Dievas pažadėjo pasirūpinti savo vaikais: Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? (Mt 6, 25–27). O mano Dievas patenkins visas jūsų reikmes iš savo šlovės turtų Kristuje Jėzuje (Fil 4, 19). Tačiau Jis taip pat ragina mus prisiimti atsakomybę už savo situaciją (ir imtis veiksmų): Tingi ranka daro beturtį, o stropiojo ranka praturtina. Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą (Pat 10, 4–5). Taigi, kalbant apie finansus, mes turime atlikti savo dalį.

Mes turime Dievo pažadus, kad Jis mumis pasirūpins, tad mes galime nesirūpinti. Tačiau esame gavę ir išmintingų patarimų nesėdėti rankų sudėjus ir imtis veiksmų, t. y. nepiktnaudžiauti Dievo gerumu.

Pinigai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, tad labai svarbu, kad mes teisingai suprastume, ko Biblija apie tai moko. Skirkite laiko ir studijuokite Bibliją, išsiaiškinkite, ką ji kalba apie jūsų situaciją. Skaitykite geras krikščioniškas knygas, kaip teisingai valdyti Dievo patikėtus dalykus. Na ir būkite ištikimi valdytojai, tinkamai prižiūrintys visa, ką Karalius jums skyrė: Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais. O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi (1 Kor 4, 1–2).

www.thegospelcoalition.org

vertė Raimonda Jašinauskienė

Bendrinti: