Kiekvienam amžiui – savas dvasingumas!
Norėdami kalbėti apie pagyvenusių žmonių dvasinę teologiją, pasijuntame gana varganai. Kristus patyrė mirtį, tačiau nesulaukė senatvės. Biblijoje tik prabėgom užsimenama apie kelis laimės kupinus senolius, kuriems pažadėtas džiaugsmas gilioje senatvėje matyti savo palikuonis.

Pabaiga. Pradžia Nr. 6 (460)
Taigi ištvermė svarbi galutiniam išgelbėjimui, ir ji yra užtikrinta visiems, esantiems Kristuje. Darbais, kuriuos darome eidami Meilės keliu, mes negalime pelnyti Dievo palankumo.

Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu (Ps 71, 18).

Buvau trisdešimt devynerių, kai mano duktė pradėjo lankyti darželį. Eliza labai džiaugėsi savo draugais, ir tai paskatino mane padėti prižiūrėti vaikus išvykos į moliūgų lauką metu.

Naujoje Richardo Rohro knygoje „Kristi aukštyn: dvasinė branda antrojoje gyvenimo pusėje“ (2015) kalbama apie skirtingus jaunystėje ir brandžiame amžiuje keliamus tikslus ir uždavinius

Tebūna palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,...

Ar mes norime patekti ten, kur nėra nei mirties, nei nuobodulio, - į Rojų? Tačiau ar sugebame įsivaizduoti Rojų? Ar galime norėti to, ko net nesugebame įsivaizduoti?

„Po Kalėdų regėjimas taip pablogėjo dėl geltonosios dėmės degeneracijos, kad nebegaliu nei skaityti, nei rašyti“...

Senatvė ir senėjimas apgaubti daugybe stereotipų.

Tam, kad senėjimo kelias klostytųsi sėkmingai, toliau vartome „šeimos albumą“ – Bibliją, kurioje randame kitų gyvenimo istorijų, suteikiančių mums įkvėpimo ir išminties. Nė viena iš šių istorijų neduos nei galutinių atsakymų, nei visų maršrutų, tačiau galbūt pasiūlys šviesą ar netikėtą požiūrį.