Siūlome paskaityti Švenčionių bažnyčios „Evangelijos šviesa“ pastoriaus Anatolijaus Pavlovičiaus liudijimą, ką jis išgyveno prieš daugiau nei 20 metų tarnaudamas ką tik susikūrusioje Lietuvos kariuomenėje.

Štai ką pasakysiu: kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.

Ne vienam teko girdėti, o gal net ir lankytis Londone įsikūrusioje Lietuvių krikščionių bažnyčioje, kuriai vadovauja pastoriai Vilma ir Darius Ditkevičiai.

Išėjimo knygos 2 skyriaus 11–22 eilutėse užrašyta viena iš tų istorijų, apie kurias sakoma: „Geriau jau to nebūtų įvykę“. Tai juodas puslapis mūsų visų gerbiamo Mozės biografijoje.

Jūsų dėmesiui siūlome paskutinę išsamaus Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento kunigo Tomo Šerno straipsnio dalį.

Atsakymo nuorodas randame Šventame Rašte, tikėjimo išpažinimuose ir teologiniuose dokumentuose, kurių oficialiai laikosi įvairios bažnyčios.

Iš pradžių maniau, jog šio straipsnio pavadinimas turėtų būti kitoks. Jis turėjo atspindėti temą apie moterų tarnystę Bažnyčioje.

Mes, kaip bendruomenė, norime tapti panašūs į tą, kurią kūrė Kristus. Tai nėra lengva, nes pasikeitė papročiai (net skaitant Bibliją kai kurie dalykai mums atrodo svetimi), o kai kurie žmonės į bažnyčią žiūri kaip į moralizuojančią, teisiančią, atgrasią.

Norėčiau pakalbėti apie persiką ir kokosą kaip apie du reikšmingus simbolius, nusakančius krikščionių bendruomenę. Naudodamiesi jais apžvelgsime kultūrą, kurią kūrė Jėzus, gyvendamas žemėje.

Liudviko van Bethoveno 9 simfonija yra vienas iš garsiausių ir žinomiausių muzikos kūrinių, kuris buvo sukurtas 1824 m., kai kompozitorius buvo kurčias.